„airBaltic“ atleidžia apie 300 darbuotojų: kas vyksta

LAA pažymėjo, kad nuo šeštadienio, spalio 31 d., „airBaltic“ pilotai ir skrydžių palydovai pradės gauti informaciją, ar išsaugos savo darbo vietas. LAA teigimu, visas skrydžių palydovų darbo vietas planuojama panaikinti Rygos bazėje. Į minėtą darbuotojų skaičių neįtraukti įgulų nariai, kurie nuo kolektyvinio atleidimo proceso pradžios jau savanoriškai išėjo iš bendrovės.

Profesinės sąjungos teigimu, atrinkdama atleidžiamus darbuotojus „airBaltic“ remiasi vidiniais pilotų ir skrydžių palydovų darbo rezultatų vertinimo sąrašais bei metodika, kurie nebuvo suderinti su profesinėmis sąjungomis.

LAA pranešė, kad spalio 27 d. „airBaltic“ informavo pilotus, jog bendrovės orlaivių parkui sumažėjus iki 36 lėktuvų darbą išsaugos maždaug keturi iš penkių pilotų. Tą pačią dieną skrydžių palydovams buvo pranešta, kad darbo vietas išsaugos maždaug trys iš keturių. Sąrašus, pagal kuriuos bus nustatyta, kurie darbuotojai bus atleisti, planuojama galutinai sudaryti spalio 28 d.

Profesinė sąjunga pažymėjo, kad bendrovė darbuotojams pranešė, jog atrankos kriterijai buvo nustatyti po diskusijų su profesinėmis sąjungomis. Tačiau LAA pabrėžia, kad nors buvo aptartas kai kurių bendrovės iš pradžių pasiūlytų kriterijų atsisakymas, dėl galutinių kriterijų konsultacijų nevyko.

LAA valdybos pirmininkė Dace Kavasa pažymėjo, kad profesinė sąjunga ragina bendrovę netaikyti kriterijų, kuriuose, jos vertinimu, yra subjektyvių elementų, ir prieš juos taikant susitarti su darbuotojų atstovais dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų.

Profesinė sąjunga taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis pilotų, kurie nebebus tiesioginiai „airBaltic“ darbuotojai, ir toliau dirbs šiai oro bendrovei. Remdamasi JAV pagal 11-ąjį Bankroto kodekso skyrių vykstančia bankroto procedūra, LAA nurodė, kad 60–80 pilotų turėtų būti perkelti dirbti pagal sutartis su Šveicarijos agentūra.

Profesinė sąjunga taip pat pažymėjo, kad į Belgradą išsiųstuose orlaiviuose ir toliau dirba per laikinojo įdarbinimo agentūrą Serbijoje pasamdyti skrydžių palydovai. Tuo metu „airBaltic“ skrydžių palydovams, turintiems darbo sutartis Latvijoje, gresia atleidimas. LAA skaičiavimais, iki 2026 m. pabaigos tai gali paveikti iki 30 tokių darbo vietų.

LAA vertinimu, susirūpinimą kelia ir pilotų vertinimo tvarka. Orlaivių kapitonai ir antrieji pilotai vertinami atskirai, todėl neseniai iš antrojo piloto į kapitono pareigas paaukštintas darbuotojas gali atsidurti kapitonų sąrašo pabaigoje ir būti atleistas, nesuteikiant galimybės grįžti į antrojo piloto pareigas.

Skrydžių palydovai savo ruožtu vertinami atskirai pagal bazę ir pareigas. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad Talino ir Vilniaus bazėse skrydžių palydovų skaičiaus mažinti neplanuojama.

LAA taip pat nurodė, kad darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, bus pasiūlyta arba pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir taip įgyti pirmenybę dalyvauti darbo pokalbiuose, kai „airBaltic“ vėl pradės samdyti darbuotojus, arba gauti darbdavio pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Darbuotojams, gavusiems tokį darbdavio pranešimą, pirmenybės ateityje įsidarbinti iš naujo suteikti neplanuojama.

Profesinė sąjunga ragina „airBaltic“ sustabdyti darbuotojų vertinimą, atnaujinti konsultacijas, raštu pateikti visus atrankos kriterijus ir metodiką bei užtikrinti vienodas galimybes visiems atleistiems darbuotojams ateityje grįžti į darbą.

„airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad vykdant kolektyvinį darbuotojų atleidimą planuojama atleisti apie 100 pilotų ir 200 keleivių salono įgulos narių, tačiau šie skaičiai dar nėra galutiniai ir gali keistis užbaigus darbuotojų vertinimo procesą.

A. Zilbertas paaiškino, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas susijęs su kitais metais planuojamomis skrydžių apimtimis ir maršrutų tinklu. Pilotų skaičius bus mažinamas visose trijose „airBaltic“ bazėse – Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuo metu Rygos bazėje yra skrydžių palydovų perteklius, o Vilniuje ir Taline reikia papildomų darbuotojų. Todėl Rygos bazės darbuotojams, kiek įmanoma, bus siūloma tęsti darbą kitose bendrovės bazėse, jei jose bus laisvų darbo vietų.

Kalbėdama apie darbuotojų atrankos kriterijus, „airBaltic“ pabrėžė, kad jie buvo pasirinkti po kelių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis etapų, per kuriuos visos dalyvavusios šalys pateikė savo pasiūlymus. Iš pradžių „airBaltic“ siūlė kitokius kriterijus, tačiau įvertinusi profesinių sąjungų argumentus sutiko su kompromisiniu sprendimu – naudoti bendrovėje jau anksčiau reguliariai taikytas pilotų ir keleivių salono įgulos narių vertinimo sistemas.

A. Zilbertas pažymėjo, kad tokį sprendimą pasiūlė dvi kitos profesinės sąjungos, o pasirinktuose kriterijuose atsižvelgiama tiek į darbo stažą, kurio svarbą ypač pabrėžė LAA, tiek į profesinę kvalifikaciją ir kitus su darbo pareigų atlikimu susijusius veiksnius.

„airBaltic“ paaiškino, kad per konsultacijas taip pat buvo išklausytas ir įvertintas LAA susirūpinimas dėl kai kurių vertinimo kriterijų. Nors profesinių sąjungų nuomonės dėl tinkamiausios atrankos tvarkos skiriasi, tai nereiškia, kad šie klausimai nebuvo aptarti ar kad į išsakytus argumentus nebuvo atsižvelgta. Bendrovės teigimu, pasirinktas sprendimas yra kompromisas tarp įvairių pasiūlymų ir bendrovės veiklos poreikių.

„airBaltic“ supranta šio proceso poveikį darbuotojams ir yra įsipareigojusi jį vykdyti kuo skaidriau, aiškiau, nuosekliau ir gerbdama visus proceso dalyvius“, – teigia bendrovė.

Anksčiau „airBaltic“ buvo nurodžiusi, kad pagal verslo plane numatytą darbuotojų skaičiaus mažinimą pokyčiai gali paveikti 500–700 darbo vietų, arba maždaug 20 proc. iš apie 3 tūkst. bendrovės darbuotojų Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuomet bendrovė pažymėjo, kad tikslus darbo vietų skaičius dar nenustatytas ir vykstant procesui gali keistis.

Spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino iki 350 mln. eurų siekiančią „airBaltic“ finansavimo pagal DIP (angl. debtor-in-possession) mechanizmą struktūrą ir patvirtino lėšų pritraukimo proceso skaidrumą, rodo spalio 20 d. pasirašyta galutinė teismo nutartis.

Pagal patvirtintą finansavimo mechanizmą numatyta pirmoji 175 mln. eurų dalis, antroji – iki 125 mln. eurų, o trečioji – iki 50 mln. eurų.

„airBaltic“ grupės pajamos 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. Iš viso 2025 m. oro bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.

Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.