„Briuselio biurokratai nėra blogi žmonės, tiesiog jie žiūri, ką gali surasti. Tarp tų šaltinių, kuriuos jie įvertino, tiesiog nematė kitos galimybės, kaip tik pasiūlyti pasinaudoti SAFE lengvatinėmis paskolomis. Jų liko nepanaudota daugiau kaip 20 mlrd. eurų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva šią galimybę apsvarstys, tačiau tai nereiškia, kad šiuo metu nėra numatyta lėšų gynybos įsigijimams.
„Tokią galimybę mes tikrai apsvarstysime, tačiau nenoriu sudaryti klaidingo įspūdžio, kad mes nieko nedarome ir dabar“, – kalbėjo šalies vadovas.
Partijų lyderių debatai apie Lietuvos saugumą: nuo klausimų „kam tie tankai“ iki vieningo sutarimo
Pasak jo, krašto apsaugos finansavimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų, o SAFE paskolos galėtų būti papildoma priemonė gynybos poreikiams finansuoti.
„Kaip tik mūsų prioritetas – krašto apsaugos finansavimas. Tačiau papildomai, be jokios abejonės, būtų galima apsvarstyti šią galimybę ir, manau, tai tikrai bus padaryta. Kalbu apie SAFE paskolą“, – teigė G. Nausėda.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jį nuvilia Europos Komisijos siūlymas Baltijos šalims oro gynybos poreikius finansuoti ne europinio biudžeto, o skolintomis lengvatinės priemonės SAFE lėšomis.
Portalui lrt.lt už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigė, kad EK laikosi pozicijos, jog papildomų didelių finansavimo šaltinių europiniame biudžete nėra, todėl siūlo naudotis SAFE paskolomis.
Susiję straipsniai
„Tai labai neigiamas signalas, nes tikrai buvo vykdomos maksimalios pastangos kalbant, (…) kad tai yra reikalinga. (…) Esame pasienyje, rytiniame flange ir akivaizdu, kad pas mus atskrenda dronai ir mums tai kelia iššūkių. Ir tas nesupratimas arba nepakankamas solidarumas Europos Sąjungos viduje šiek tiek stebina. (…) Tai šiek tiek tokia nuvilianti pozicija iš Europos Sąjungos“, – sakė M. Sinkevičius.
„Noriu tikėti, kad gal tai dar ne paskutinis ir ne galutinis sprendimas, bet vėlgi tai kelia papildomų iššūkių – (…) SAFE pinigai yra tiesiog skolinimosi galimybė, jeigu yra pasiūlymas naudotis SAFE, tai reiškia – tiesiog daugiau skolinkitės. (…) Tai tik tokia simbolika, kad pinigų nėra, eikite pasinaudokite finansinius instrumentus, skola niekur nedingsta, ją reikia grąžinti“, – tikino premjeras.
Dar rugsėjį Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į EK, prašydamos skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo bepiločių orlaivių stiprinti. Trijų valstybių gynybos ministrai papildomo finansavimo poreikį grindė išaugusia Rusijos keliama grėsme. Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.
Atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, EK nurodė, kad papildomų didelių finansavimo šaltinių ES biudžete nėra. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.
Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.