Po ECB Valdančiosios tarybos susitikimo Frankfurte skelbiama, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma lieka ties 2,5 proc. atžyma.
„Energijos kainos toliau kilo, todėl didėja rizika, kad infliacija bus didesnė, o ekonomikos augimas – lėtesnis, nei prognozuojama. Nors visas energijos kainų šoko poveikis dar tik ryškėja, grynoji infliacija kol kas iš esmės išliko stabili, o darbo užmokestis šiuo metu dar nereaguoja į šį šoką reikšmingais pokyčiais.
Didesnis energijos kainų šoko mastas ir trukmė, taip pat jo netiesioginis ir antrinis poveikis veikiausiai didins infliaciją ir lėtins ekonomikos augimą“, – teigiama ECB pranešime spaudai.
Kitų metų biudžetą laiko neatsakingu valdančiųjų žingsniu: programuoja rimtas problemas
Valdančioji taryba priduria esanti įsipareigojusi formuoti tokią pinigų politiką, kuri užtikrintų, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties nustatytu 2 proc. tikslu.
Anksčiau šiemet taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį (nuo 2 iki 2,25 proc.) ir rugsėjį. Prieš tai bazinė palūkanų norma išliko 2 proc. lygyje maždaug metus.
Susiję straipsniai
Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad ECB paskutinį kartą per dabartinį pinigų politikos griežtinimo ciklą palūkanų normas didins gruodį, jau turėdamas atnaujintas ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.
Prasidėjus karui Irane, euro zonos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei baimintasi, o infliacija rugsėjį pakilo iki aukščiausio lygio per trejus metus ir pasiekė 3,8 proc. Tai gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Sprendimus dėl palūkanų normų ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Šie sprendimai itin svarbūs finansų rinkoms ir daro įtaką įmonių skolinimosi išlaidoms bei indėlininkų pajamoms.