Atsakymas nėra savaime aiškus. Pagal Lietuvoje taikomą tvarką pinigai, priteisti už žalą aplinkai, patenka į bendrą valstybės biudžetą. Jų nebūtina skirti pažeistai aplinkai atkurti.
Kitaip tariant, valstybė gali bylą laimėti, o gamta – nieko negauti.
Bendrovė siūlo atkurti gamtą
Į Klaipėdą ir Kauną kursuos modernesni bei talpesni traukiniai: štai ką svarbu žinoti norintiems įsigyti bilietus
„Grigeo Klaipėda“ yra parengusi aplinkos atkūrimo priemonių planą ir atskiru civiliniu ieškiniu yra paprašiusi teismo leisti jai atlyginti žalą natūra, t. y. įgyvendinti plane numatytas konkrečias priemones.
Svarbu pabrėžti, kad žalos atlyginimas natūra nėra lengvata teršėjui. Pagal ES taisykles atkūrimo priemones įgyvendina ir jų išlaidas padengia pats atsakingas ūkio subjektas. Valstybės institucijos vertina, ar šių priemonių pakanka, ir prižiūri jų įgyvendinimą.
Esminis skirtumas tik vienas – lėšos atitenka ne biudžetui, o nukentėjusiai aplinkai.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis. Tą patį principą įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą. Ji reikalauja, kad žala būtų atlyginta natūra – atkuriant pažeistus gamtos išteklius.
Direktyva tam numato aiškią sistemą – pirmines, papildomas ir kompensacines aplinkos atkūrimo priemones. Net jei aplinkos pirminės būklės visiškai atkurti neįmanoma arba tam reikia daug laiko, papildomos ir kompensacinės priemonės užtikrina, kad gamta nepatirtų grynųjų nuostolių.
Susiję straipsniai
Todėl klausimas, kurį dabar sprendžia teismai, peržengia vienos bylos ribas. Jei nacionaliniai teismai neleis bendrovei pasinaudoti teise atlyginti žalą natūra, o Aplinkos apsaugos departamentas pats to neužtikrins, bus pagrindo konstatuoti, kad Lietuva netinkamai įgyvendino direktyvą.
Šiuo klausimu „Grigeo Klaipėda“ jau yra pateikusi skundą Europos Komisijai.
Briuselis problemą mato seniai
Tai nėra vien bendrovės pozicija. Europos Komisija ne kartą konstatavo, kad Lietuva europinę direktyvą įgyvendina prastai.
Komisijos 2022 m. ataskaitoje nurodyta, kad per visą direktyvos taikymo laikotarpį Lietuvoje nustatyti vos septyni į jos taikymo sritį patekę žalos aplinkai atvejai. O atvejų, nepatekusių į direktyvos taikymo sritį, kasmet būdavo šimtai (2016 m. – 653, 2019 m. – 267).
Komisijos užsakytoje 2024 m. ekspertų studijoje pažymima, kad Lietuva, už žalą aplinkai reikalaudama vien piniginės kompensacijos, nevykdo direktyvos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad atsakingos institucijos žalą reikalautų atlyginti natūra.
Studijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad veiksmingai taikyti direktyvą Lietuvoje trukdo prieštaringi nacionaliniai teisės aktai. Vieni jų reikalauja atkurti aplinką, kiti – sumokėti pinigus.
Kodėl taip yra? Aplinkos apsaugos departamentas žalos aplinkai atvejams, nepatenkantiems į direktyvos taikymo sritį, taiko metodiką, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. įsakymu. Ji perimta iš Sovietų Sąjungos teisyno ir iki šiol taikoma Rusijoje.
Šios postsovietinės metodikos logika paprasta – išleistų teršalų kiekį padauginus iš nustatytų koeficientų, gaunama žalos suma. Nevertinama, ar aplinkai iš tikrųjų buvo padarytas neigiamas poveikis, ar ji per tą laiką natūraliai atsigavo. Tačiau tarša ne visada reiškia žalą aplinkai – tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kurias būtina ištirti.
Europos teisė reikalauja būtent tokio vertinimo ir tokio atsako – atkurti tai, kas pažeista.
Ne tik vienos bylos klausimas
Delsimas įgyvendinti ES aplinkosaugos teisę Lietuvai jau kainuoja.
Metų pradžioje Aplinkos ministerija pati pranešė, kad Europos Komisija perdavė ES Teisingumo Teismui bylą dėl to, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti oro taršą. Tai gali lemti dideles baudas. Panaši rizika kyla ir dėl minėtosios direktyvos 2004/35/EB.
Teismo sprendimas „Grigeo Klaipėda“ byloje parodys ne tik tai, kas ir kiek turės sumokėti. Jis parodys, kokiais matais Lietuva vertina žalą aplinkai – europiniais ar sovietiniais. Taip pat paaiškės, ko siekia mūsų sistema – papildyti biudžetą ar atkurti gamtą.
Kuršių marioms nereikia pinigų biudžete. Joms reikia atkūrimo.