Ją spalio 28 d. Vilniuje surengė analitinis centras „Centenary Policy Institute“ (CPI) kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK), skelbiama „Centenary Policy Institute“ parengtame pranešime žiniasklaidai.
Renginio pradžioje žurnalo „The Spectator“ autorius ir karo analitikas Owenas Matthewsas pristatė išsamią analizę. Diskusijoje kalbėta, kaip plėsti Baltijos šalių gynybos pramonę ir kas trukdo jai gauti finansavimą bei laisviau prekiauti. Dalyviai parengė rekomendacijas Lietuvos Vyriausybei ir Seimui, Europos Sąjungai bei finansų institucijoms.
Ką sakė diskusijos dalyviai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius pakvietė diskusijos dalyvius teikti savo siūlymus Seimui. „Sveikiname iniciatyvą gerinti investicijų ir verslo aplinką gynybos pramonei Lietuvoje. Dėsime pastangas, kad būtų pašalintos kliūtys šios pramonės plėtrai“, – sakė R. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vadovas Florianas Schröderis pabrėžė bendravimo su Vokietija svarbą.
„Labai svarbu kalbėtis su Vokietijos sprendimų priėmėjais ir rodyti pažangą. Turime keisti visuomenės nuomonę, kurią šiuo metu veikia Rusijos propaganda“, – teigė F. Schröderis.
Tuo tarpu Vokietijos ambasados vadovo pavaduotoja Barbara Schmidt gyrė Lietuvos ryžtą. „Lietuva turi kovotojo dvasią, kurios kartais pasigendame Vokietijoje. Sveikiname Baltijos šalių lyderystę gynybos pramonėje. Kartu galime atremti grėsmes“, – sakė B. Schmidt.
Diskusijoje buvo išgrynintos rekomendacijos Lietuvos Vyriausybei ir Seimui:
Pagal Čekijos pavyzdį leisti patikrintoms įmonėms laisviau prekiauti karine įranga.
Išduoti licencijas atskiriems sandoriams ir nustatyti aiškius patikrų terminus.
Šią reformą užbaigti dar per šią Seimo kadenciją.
Suderinti muitinės darbą su naujomis licencijavimo taisyklėmis, kad patikrinti gamintojai galėtų greičiau įsivežti komponentus.
Įkurti bendrą Baltijos šalių paligoną, aktyviai bendradarbiaujant su Vokietijos, Ukrainos ir sąjungininkų įmonėms. Jame būtų bandomi dronai, kovos su dronais sistemos ir lazeriai, taikomos vienodos bandymų sąlygos, o kariuomenė greitai įvertintų rezultatus.
Dalyviai pabrėžė, kad investuotojai į gamybą ateis tik tada, kai padidės prekybos srautai. Šiandien galiojantys reikalavimai yra pertekliniai, nes buvo sukurti visai kitu laikotarpiu.
Taip pat buvo paruoštos rekomendacijos ir Europos Sąjungai:
Užtikrinti, kad ES taisyklės ir principas „Buy European“ leistų bendruose pirkimuose dalyvauti mažesniems tiekėjams ir teisėtoms bendroms įmonėms su sąjungininkais.
Europos dronų gynybos iniciatyvoje ir programoje „Eastern Flank Watch“ plačiau naudoti priešakinių valstybių produkciją. SAFE ir EDIP programų lėšomis finansuoti gamybos plėtrą rytiniame flange.
Dalį 6 mlrd. eurų Ukrainos dronų aljanso lėšų skirti bendrai Baltijos šalių ir Ukrainos gamybai. Pagal Danijos pavyzdį ukrainietiški dronai galėtų būti gaminami Baltijos šalių gamyklose.
Bankams ir finansų institucijoms:
Europos centrinis bankas (ECB) ir nacionalinės priežiūros institucijos savo gairėse turėtų aiškiai nurodyti, kad gynybos veikla savaime nekelia pinigų plovimo rizikos. Sankcijos turėtų būti taikomos tik tam sandoriui, kuriuo padarytas pažeidimas.
Baltijos šalių plėtros bankai, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) turėtų sudaryti gynybos finansavimo susitarimą. Jame numatyti garantijas, kurios sumažintų papildomas išlaidas dėl geopolitinės rizikos, ir atskirą ES fondų dalį priešakinių valstybių įmonėms.
Ištirti, ar regiono įmonėms skolinimasis kainuoja daugiau dėl papildomo rizikos priedo, ir paskelbti išvadas.
Diskusijos dalyviai
•Vidmantas Janulevičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
•Oliveris Rolofsas – strateginės komunikacijos ir konsultacijų bendrovės „COMMVISORY“ įkūrėjas ir vadovaujantysis partneris.
•Owenas Matthewsas – britų rašytojas ir istorikas.
•Rimantas Sinkevičius – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
•Audrius Radvilavičius – seimo narys
•Juris Pētersonsas – „Baltic Shield Group“ (BSG) valdybos pirmininkas.
•Jonas Öhmanas – žurnalistas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas.
•Barbara Schmidt – Vokietijos ambasados vadovo pavaduotoja.
•Benas Welchas – bendrovės „Montrose“ vyresnysis vadovas.
•Vaida Markevičienė – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
•Benas Kazlauskas – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas.
•Florianas Schröderis – Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vadovas.
•Erna Suslavičiūtė– Lietuvos Gynybos ir Kosmoso Pramonės asociacijos valdybos pirmininkė