Laukinių žuvų ištekliai mažėja, iš jų gaminami žuvų miltai brangsta. Todėl dvi pasaulinės lašišų auginimo įmonės iš Norvegijos nusprendė žuvis šerti perdirbtais vištienos produktais.

Kaip paskelbė „Financial Times“, bendrovė „Lerøy Seafood Group“ į visų savo lašišų ūkių pašarus įtraukė paukštienos šalutinius produktus, o „Mowi“ ruošiasi naudoti panašius ingredientus savo gamyklose Norvegijoje ir Škotijoje.

Teigiama, kad didžiausi Europos lašišos gamintojai pereina prie perdirbtų vištienos šalutinių produktų, nes kylančios žuvų miltų kainos didina spaudimą pašarų kainoms.

Ir jos nebus pirmosios. Bendrovė „Grieg Seafood“ vištienos miltus ir aliejų pristatė liepą, o „SalMar“ paukštienos pagrindu pagamintus pašarus pradėjo bandyti kovą.

[[ge:lrytas:lrytas:44591179]]

Žuvų miltų kainos per pastaruosius dvejus metus beveik padvigubėjo menkstant laukinių žuvų ištekliams ir padidėjus paklausai Kinijoje. „Financial Times“ teigimu, iš paukštienos gauti ingredientai kainuoja mažiau nei perpus pigiau už toną.

„Lerøy Seafood Group“ atstovai tvirtina, kad dėl kompanijos veiklos masto vis svarbiau rasti alternatyvų žuvų miltams.

Bendrovė kai kuriuos paukštienos ingredientus perka iš Didžiosios Britanijos, vištienos perdirbimo šalutiniai produktai gali būti eksportuojami į Norvegiją, įmaišomi į lašišų pašarus ir vėliau grąžinami į Jungtinės Karalystės rinką kaip ūkiuose auginamos žuvys.

Prekybos tinklų pozicija

Tokia praktika sukėlė klausimų dėl prekybos centrų tiekimo politikos. „Tesco“ dar 2021 metais pareiškė, kad žuvų pašaruose draudžia naudoti paukštienos miltus ir aliejų, o „Waitrose“ 2024 m. priėmė panašią poziciją dėl perdirbtų gyvūninių baltymų.

[[ge:lrytas:lrytas:44522706]][[ge:lrytas:lrytas:44641990]][[ge:lrytas:lrytas:44642260]]

Tačiau dabar nė vienas iš mažmenininkų neatskleidė, ar pasikeitė jų pozicija. Tuo metu prekybos tinklas „Sainsbury's“ teigė, kad iš paukštienos gauti ingredientai ir toliau draudžiami jų pačių prekės ženklo lašišų pašaruose, tačiau nepatikslino savo politikos dėl trečiųjų šalių prekių ženklų.

Lietuvos prekybos tinklas „Rimi“ portalui lrt.lt teigė su „Lerøy Seafood Group“ nebendradarbiaujantis, „Maxima“ taip pat aiškino „Lerøy Seafood Group“ ir „Mowi“ užaugintomis lašišomis neprekiaujanti, o „Iki“ teigė perkanti žuvį „per tiekėjus Lietuvoje, kurie geros kokybės šviežią žuvį gauna iš skirtingų žuvies ūkių“.

Tačiau minėtos Norvegijos kompanijos „Mowi“ ir „Lerøy Seafood Group“ yra vieni iš „Lidl“ tiekėjų – taip portalui Lrytas pranešė „Lidl“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė.

„Formuodami savo žuvies ir jūrų gėrybių asortimentą, griežtai laikomės tvarumo principų. Tarptautinė „Lidl“ grupė siekia, kad žuvys ir jūrų gėrybės nuolatiniame asortimente būtų tiekiamos iš Pasaulio gamtos fondo (WWF) rekomenduojamų arba sertifikuotų šaltinių. Šie šaltiniai apima:

WWF žuvies gido įvertinimą nuo 1 iki 3 balų, tvarios žvejybos ir akvakultūros (MSC, ASC), ekologinius („Organic“), „BAP 4-Star“ ir „GlobalGAP“ sertifikatus ir WWF remiamus žuvininkystės gerinimo projektus (FIP) bei akvakultūros gerinimo projektus (AIP).

Be esamų ekologinio sertifikavimo standartų, kuriuose numatyti konkretūs auginimo ir pašarų kriterijai, nepriklausomos sertifikavimo įstaigos ir mūsų pačių gairės šiuo metu nenustato atskirų apribojimų lašišų auginimo metodams ar pačiai pašarų sudėčiai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aukštos kokybės paukštienos miltus ir riebalus lašišų organizmas fiziologiškai toleruoja gerai, ypač kai jie naudojami kaip dalinis žuvų miltų ir žuvų taukų (FMFO) pakaitalas. Pavyzdžiui, kitaip nei neapdorotos sojos, jie nekenkia žuvų sveikatai“, – teigia O. Ferencienė.

Leidžiama jau senokai

Europoje nuo 2013 m. leidžiama naudoti perdirbtus paukštienos baltymus akvakultūros pašaruose, nors šis metodas diegiamas lėčiau nei Čilėje ar Kanadoje.

Skirtingai nei maisto produktų, žuvų pašarų sudedamųjų dalių nereikia deklaruoti ant vartotojų pakuočių.

Nustebsite sužinoję, kuo šeriamos lašišos: tokios žuvies gali būti ir Lietuvoje (2)