„Žinote, įlendi į „Facebook“, kai nori užsisakyti staliuką, ir matai, kad (restoranas – ELTA) pirmadienį nedirba, sekmadienį nedirba arba dirba ten kažkokias labai sutrumpintas valandas. Daugelis restoranų dirba nuo 17 valandos“, – Eltai teigė LVRA vadovė, kalbėdama apie pokyčius maitinimo sektoriuje.
Pasak E. Šiškauskienės, Vilniuje restoranams geriausiomis dienomis išlieka penktadieniai, šeštadieniai ir pietų metas darbo dienomis. Tuo metu mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Gargždai, Raseiniai ar Šilutė, situacija gali būti kitokia.
Asociacijos vadovės teigimu, ilgieji savaitgaliai – tokie kaip Vėlinių metu – taip pat nėra garantuotas papildomų pajamų šaltinis, nes dalis gyventojų tokiu metu išvyksta į užsienį, pajūrį ar savo antruosius namus.
Pietų Korėjoje – paskutinis šunienos sezonas: restoranai vienas po kito užveria duris
„Ilgieji savaitgaliai – ne panacėja“, – sakė ji, pridurdama, kad per Vėlines gyventojai dažniau vyksta lankyti kapų ir giminių, todėl restoranai ar viešbučiai didesnio klientų srauto gali nesulaukti.
Didesnių vilčių deda į renginius
Kalbėdama apie artėjantį šventinį laikotarpį, E. Šiškauskienė teigė, kad Kalėdos ir Naujieji metai restoranams taip pat nebūtinai yra pelningiausias metas.
Pasak jos, šventinę naktį darbuotojams mokami dvigubi atlyginimai, todėl dalis įstaigų dirba neturėdamos kitos išeities.
„Visiems atrodo, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus čia visi užsidirba. Niekas neužsidirba, nes atlyginimai tą naktį dvigubi. Dažniausiai visi dirba tik tam, kad palaikytų tą visą atmosferą ir šventę, arba viešbučiai neturi kitos išeities“, – tikino viešbučių ir restoranų atstovė.
Susiję straipsniai
Didesnių vilčių sektorius sieja su gausėjančiais renginiais, kurių, anot asociacijos vadovės, turėtų padaugėti Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Anot E. Šiškauskienės, artimiausiu metu restoranų lankytojų srautus taip pat tikimasi paskatinti lapkričio 9–14 dienomis vyksiančia Gastronomijos savaite. LVRA prezidentės teigimu, joje dalyvaus 76 restoranai iš visos Lietuvos, lankytojams siūlysiantys specialius meniu už fiksuotą kainą.
„Žmonės tada drąsiai jaučiasi eidami, nes kaina fiksuota. Tai šansas paragauti kažko naujo“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, jog rugsėjį Seimui buvo siūloma maitinimo paslaugoms nustatyti lengvatinį 12 proc. PVM tarifą. Projektą teikė opoziciniai liberalai ir dalis valdančiųjų.
Pataisų rengėjai argumentavo, kad mažesnis tarifas padėtų stabilizuoti maitinimo sektoriaus finansinę padėtį, išsaugoti darbo vietas ir suvienodinti mokestinę aplinką su apgyvendinimo paslaugomis.
Jų skaičiavimu, pritaikius 12 proc. PVM tarifą, valstybės biudžetas per metus netektų apie 62 mln. eurų PVM pajamų, tačiau dalį šios sumos kompensuotų didesnės pelno ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukos.
LVRA savo ruožtu Vyriausybei pasiūlė lengvatinį mokesčio tarifą sektoriui taikyti nuo 2028 m., iki tol nuodugniai apskaičiavus ir išdiskutavus galimą poveikį.
2021 m. liepą PVM tarifas maitinimo paslaugoms buvo sumažintas iki 9 proc. ir galiojo iki 2023 m. pabaigos. Lengvata buvo siekiama padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam maitinimo paslaugų sektoriui. Šiuo metu galioja 21 proc. įprastinis PVM tarifas.