Nuo šiandien – daugybė naujovių gyventojams: pokyčiai palies ne vieną (2)

Jei telefoną ar kitą įrangą iš telekomunikacijų bendrovių įprastai perkate išsimokėtinai, lapkritį jūsų laukia pokyčiai.

Jau lapkričio 20 d. įsigalios nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuria į nacionalinę teisę perkelta atnaujinta europinė Vartojimo kredito direktyva. Kitaip tariant, įrangos įsigijimas išsimokėtinai bus prilygintas vartojimo kreditui, o lizingo galimybe susidomėjusių gyventojų pajamos bus vertinamos griežčiau.

„Tai reiškia, kad telekomunikacijų bendrovės, norėdamos parduoti įrangą išsimokėtinai, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, turės tapti vartojimo kredito davėjais arba bendradarbiauti su autorizuotu vartojimo kredito davėju.

Jų sudaromoms įrangos pardavimo išsimokėtinai sutartims bus taikomos visos vartojimo kredito teikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įskaitant atsakingojo skolinimo principą ir kreditingumo vertinimą bei paskolų įmokų ir pajamų santykio (DSTI) limitą“, – pokyčių esmę aiškino Lietuvos bankas.

Įprastai vartojimo kreditams taikoma taisyklė, kad mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų.

Tačiau LB pripažįsta, kad dėl tokios taisyklės kyla rizika, jog daliai vartotojų galimybė įsigyti ryšio įrangą bus apribota. Todėl nustatyta nauja išimtis, pagal kurią mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai gali siekti 60 proc. žmogaus pajamų.

Tačiau yra kelios sąlygos: vartojimo kreditas turi būti suteikiamas pagal susietojo vartojimo kredito sutartį be palūkanų bei kitų mokesčių ir yra skirtas finansuoti įsigijimą telefonų, modemų ir maršrutizatorių, būtinų vartojimo kredito gavėjui kalbinio ryšio paslaugai ir (arba) interneto prieigos paslaugai gauti.

Taip siekiama išlaikyti ryšio įrangos, kuri yra būtina naudotis elektronine bankininkyste, viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis bei įgalina dirbti ir mokytis, prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.

Naujoji tvarka bus taikoma nuo lapkričio 20 d. sudaromoms naujoms sutartims.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius.

Vienas iš svarbių pakeitimų susijęs su Darbo kodekso 59 straipsniu. Nuo lapkričio 1 d. darbdavys, turintis teisę taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, galės nutraukti darbo sutartį tik dėl pagrįstos priežasties. Išlieka pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Taip pat nebelieka iki šiol galiojusio reikalavimo, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežastis nebūtų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Tai padidins teisinį aiškumą, sumažins ginčų riziką ir užtikrins, kad šia išimtine darbdavio teise būtų naudojamasi atsakingai, kartu išlaikant darbuotojo apsaugą per išeitinę išmoką.

Keičiasi ir terminų skaičiavimas, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą. Į vieno mėnesio terminą sprendimui dėl atleidimo priimti nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

Pokyčių numatyta ir tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios. Jeigu darbo sutartis prieštarauja įstatymams, šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą, išeitinė išmoka nebus mokama, jeigu darbo sutarties prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Keisis ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju galimybės. Jeigu darbo santykiams pasibaigus darbuotojui mokėtina suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbo sutarties šalys galės susitarti, kad suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.

Darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, atsiras daugiau individualių susitarimų galimybių.

Su tokiais darbuotojais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimo nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, jeigu susitarimu bus pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Šiai darbuotojų grupei taip pat galės būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių.

Pakeitimai palies ir darbuotojus, kuriems Darbo kodeksas suteikia papildomų garantijų derinant darbą su šeiminiais ar kitais įsipareigojimais.

Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į tokią garantiją turinčių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Be to, dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Iš Darbo kodekso šalinama iki šiol buvusi papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis sąnaudomis dėl nuotolinio darbo organizavimo.

Darbo kodekso pakeitimai apima ir kolektyvinius darbo santykius. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių susitarti dėl kasmetinių atostogų naudojimo ir kompensavimo.

Jose, be kita ko, galės būti nustatytas trumpesnis – dvejų metų – terminas, kuriam pasibaigus darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, jeigu faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Taip pat kolektyvinėse sutartyse galės būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais už dalį nepanaudotų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją.

Pakeitimais taip pat stiprinamos darbo tarybų veiklos garantijos, įskaitant darbdavio pareigas, susijusias su jų veiklos finansavimu ir narių kvalifikacijos tobulinimu.

Nuo lapkričio 10 d. „Ryanair“ keleiviams keisis registruoto bagažo pridavimo tvarka. Visuose oro uostuose, iš kurių vykdomi šios oro linijų bendrovės skrydžiai, registruoto bagažo pridavimas bus baigiamas likus 60 minučių iki numatyto skrydžio, nors iki šiol tai buvo galima padaryti likus 40 minučių.

Bendrovės teigimu, pakeitimas suteiks daugiau laiko keleiviams, keliaujantiems su registruotu bagažu, pereiti saugumo patikrą ir pasų kontrolę bei pasiekti įlaipinimo vartus iki įlaipinimo pradžios.

Tikimasi, kad tai padės sumažinti atvejų, kai keleiviai nespėja į skrydį dėl ilgų eilių oro uostuose, skaičių.

Šis pokytis aktualus maždaug 20 proc. „Ryanair“ keleivių, kurie keliauja su registruotu bagažu. Likusių 80 proc. keleivių, kurie registruoto bagažo nepriduoda, nauja tvarka nepaveiks – jie ir toliau galės užsiregistruoti internetu prieš atvykdami į oro uostą, o atvykę eiti į saugumo patikrą ir įlaipinimo vartus.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos ir keičiasi prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo ir studijų pagrindais priėmimo tvarka.

Tai reiškia, kad užsieniečiai, kurie atvyks į Lietuvą su mūsų šalies ar kitos Šengeno valstybės išduota Šengeno viza arba kitos valstybės nacionaline viza po lapkričio 1 d. jau nebegalės pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje darbo ar studijų, kai užsienietis ketina studijuoti pirmojoje studijų pakopoje (bakalauro studijos) pagrindu.

Tokiais atvejais užsienio valstybių piliečiai privalės dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo kreiptis į išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus.

Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, niekas nesikeičia: jų prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ir po lapkričio 1 d. bus priimami įprasta tvarka, užsieniečiui teisėtai esant Lietuvoje.

Nuo lapkričio taip pat nebebus galima teikti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėjo padalinį Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kazachstane, Kirgizijoje ir Uzbekistane.

Toks sprendimas priimtas dėl grėsmių valstybės saugumo interesams.

Siekiant, kad darbdaviai turėtų galimybę ir toliau atsivežti trūkstamos darbo jėgos iš Baltarusijos, sudaroma galimybė šios šalies piliečiams teikti prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos ir Sakartvelo išorės paslaugų teikėjo padaliniuose.

Taigi, sąraše vietoj 31 užsienio valstybės lieka 27 užsienio valstybės, iš kurių 22 užsienio valstybėje galima teikti prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka – prieš užsidegant geltonam signalui, žalias pradės mirksėti.

Iki šiol vienose sankryžose vairuotojai apie artėjantį signalo pasikeitimą būdavo įspėjami mirksėjimu, kitose – žalias signalas į geltoną persijungdavo iškart.

Suvienodinta tvarka siekiama mažinti netikėtumo veiksnį.

Nuo lapkričio 1 d. norint vairuoti mopedą ar lengvąjį keturratį, vadinamąjį mikroautomobilį, reikės būti ne jaunesniam nei 16 metų ir išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.

Šiuo metu teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones suteikiama išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“, o minimalus amžius yra 15 metų.

Tiems, kurie AM kategorijos teorijos egzaminą išlaikys iki spalio 31 d., galios dabartinė tvarka. Nuo lapkričio 1 d. visiems kandidatams bus taikomi nauji reikalavimai – ir amžiaus, ir praktikos egzamino.

Vairuotojams primename ir apie kasmetinį reikalavimą pasiruošti žiemos sezonui.

Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis. Vadinasi, vasarines padangas į žiemines būtina pakeisti ne vėliau kaip iki lapkričio 10-osios.

Žiemai galima rinktis ir tinkamas universalias padangas, jeigu jos atitinka nustatytus reikalavimus. Lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis šiuo laikotarpiu turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai.

Nuo lapkričio 1 d. vėl leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Jas galima rinktis vairuotojams, kurie dažnai važinėja užmiesčio keliais ar ten, kur žiemą būna sudėtingesnės eismo sąlygos.

Dar vienas svarbus pokytis – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas greitis lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams mažėja iki 110 km/val.

Kituose keliuose maksimalus leistinas važiavimo greitis nesikeičia: keliuose su asfalto ar betono danga jis išlieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km/val

Automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo Garliavos iki Marijampolės veikia dinaminis greičio valdymas. Kintami informacijos ženklai (KIŽ) informuoja apie tuo metu galiojantį leistiną važiavimo greitį – esant palankioms sąlygoms jis gali būti didesnis, o pablogėjus oro ar eismo sąlygoms – sumažinamas. Praėjusį žiemos sezoną palankiomis sąlygomis šiuose ruožuose buvo leidžiama važiuoti iki 130 km/val. greičiu.

Nuo lapkričio 1 d. viešojo transporto bilietus keleiviai galės įsigyti ir keliones planuoti tik naujojoje JUDU programėlėje.

Naujoji oficiali Vilniaus miesto judumo programėlė JUDU perima pagrindinę „m.Ticket“ funkciją – viešojo transporto bilietų įsigijimą ir aktyvavimą. Be to, programėlėje galima naudotis ir kitomis kasdienėms kelionėms mieste skirtomis paslaugomis.

Čia galima planuoti keliones, realiuoju laiku stebėti autobusų ir troleibusų judėjimą, pasirinkti tinkamiausią maršrutą, planuoti keliones dviračiais.

Viešojo transporto bilietus JUDU programėlėje galima įsigyti be minimalaus pirkimo krepšelio – tiek, kiek jų reikia konkrečiai kelionei. Pavyzdžiui, galima pirkti vieną bilietą. Vienu metu galima įsigyti ir aktyvuoti kelis bilietus, todėl vienoje programėlėje patogu pasirūpinti bilietais ne tik sau, bet ir kartu keliaujantiems draugams ar šeimos nariams.

Norint įsigyti bilietą, reikia pasirinkti skiltį „Bilietai“, tuomet – „Pirkti bilietą“ ir pasirinkti bilieto tipą. Atsiskaityti už paslaugas galima banko kortele, elektronine bankininkyste arba „Apple Pay“ ir „Google Pay“.

Apmokėjus už bilietus ir paspaudus „Aktyvuoti“, po 15 sekundžių bilietas taps galiojantis. Bilietą aktyvuoti rekomenduojama iš karto įlipus į viešojo transporto priemonę.

Pereinant iš „m.Ticket“ į JUDU, dėl turimų viešojo transporto bilietų jaudintis nereikia. „m.Ticket“ naudotojai, susieję savo paskyrą su JUDU, naujoje programėlėje galės matyti galiojančius bilietus ir toliau jais naudotis. Bus perkelti tiek jau aktyvuoti, tiek dar neaktyvuoti ilgalaikiai bilietai, pavyzdžiui, 30 dienų bilietai, taip pat neaktyvuoti trumpalaikiai bilietai, pavyzdžiui, 30 ar 60 minučių bilietai.

Norint susieti paskyras, pirmiausia reikia atsisiųsti JUDU programėlę ir susikurti paskyrą arba prisijungti prie esamos. Paskyrą galima susieti registruojantis iš karto, arba vėliau, savo JUDU profilyje. Be galiojančių bilietų, susiejus paskyras bus pasiekiama ir bilietų bei paslaugų naudojimo ir mokėjimo istorija.

Jei iki šiol nesinaudojote „m.Ticket“ programėle, papildomų veiksmų atlikti nereikia – pakanka susikurti paskyrą JUDU programėlėje.

JUDU programėlę galima atsisiųsti iš „App Store“ arba „Google Play“.