„Merui ar kitam sprendimą priimančiam subjektui suteikta iš tikrųjų plati diskrecija formuojant atrankos komisijas. Komisijos gali būti sudaromos ydingai“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.
„Taip pat nepakankamai aiškūs kandidatų vertinimo, reitingavimo, sprendimų motyvavimo mechanizmai iš esmės sudaro prielaidas į savivaldybės valdomų įmonių kolegialius valdymo organus deleguoti politiniais, partiniais, šeiminiais ar kitais ryšiais su savivaldybės politine vadovybe susijusius asmenis“, – pridūrė D. Lukauskas.
Jo teigimu, STT šių metų spalį užbaigė korupcijos rizikos analizę, apėmusią 2020–2025 metų laikotarpį. Išanalizuota 40 savivaldybių valdomų įmonių 15-oje savivaldybių.
Susiję straipsniai
Suteikiama plati mero diskrecija
STT nustatė, kad savivaldybių vidaus teisės aktai merams suteikia pernelyg plačią diskreciją atrenkant į savivaldybių valdomų įmonių kolegialius organus deleguojamus valdybos narius.
„Pirmoji rizika, kurią nustatėme, tai yra tai, kad savivaldybių vidaus teisinis reglamentavimas suteikia itin plačią diskreciją merui formuoti priklausomų valdybos narių, deleguojamų į kolegialius organus, atrankos komisijas“, – kalbėjo STT atstovas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais meras gali pats sudaryti visą atrankos komisiją, tačiau nėra nustatyta aiškių reikalavimų jos narių kvalifikacijai ar jų pasirinkimo kriterijams. Be to, meras gali nuspręsti komisijos apskritai nesudaryti ir valdybos narį paskirti savo potvarkiu.
„Kriterijų, kuomet gali būti priimtas toks sprendimas arba sudaryti, arba nesudaryti, nėra. Tai palikta absoliučiai mero diskrecijai“, – teigė D. Lukauskas.
Jis pateikė Druskininkų savivaldybės pavyzdį, kur, STT duomenimis, atrankos komisijos nebuvo sudaromos, o savivaldybės deleguojami kandidatai į valdybas paskirti mero potvarkiais.
„Mūsų manymu, dėl šių aplinkybių didėja subjektyvių, nepakankamai pagrįstų ar galbūt neobjektyviais interesais grindžiamų sprendimų rizika“, – sakė tarnybos atstovas.
Atrankos komisijų narių interesų konfliktai
Kita nustatyta problema – atrankos komisijų narių tarpusavio pavaldumo ryšiai ir galimi interesų konfliktai. Pasak D. Lukausko, tie patys savivaldybių deleguoti asmenys kartais vykdo kelių ar visų savivaldybės valdomų įmonių valdybų narių atrankas, o kai kuriais atvejais patys vėliau paskiriami į šias valdybas.
„Tokia bendrai nustatyta praktika iš tikrųjų gali riboti komisijos narių savarankiškumą, mažinti kandidatų vertinimo nešališkumą, galbūt net sudaryti prielaidas pavaldumo, subordinacijos, tam tikro lojalumo ir interesų konfliktų ryšiais grindžiamiems sprendimams“, – teigė jis.
Anot STT atstovo, tokia praktika taip pat gali lemti, kad reikšminga įtaka valdybų formavimui sutelkiama nedidelės grupės savivaldybės atstovų rankose.
„Dėl ko iš tikrųjų gali didėti neskaidrių, šališkų ar net neobjektyvių sprendimų, taip pat valdybų nepriklausomumo mažėjimo ir formalios priežiūros rizika“, – pabrėžė D. Lukauskas.
Kandidatų vertinimas – kartais tik formalumas
STT taip pat nustatė, kad kai kuriose savivaldybėse kandidatų vertinimo ir reitingavimo procedūros nėra pakankamai aiškiai reglamentuotos. Ne visur nustatyti konkretūs vertinimo kriterijai, balų skyrimo pagrindai, konkursinės eilės sudarymo principai ar reikalavimai pagrįsti priimtus sprendimus.
„Neretai iš dokumentų, pildomų atrankos protokolų, nėra aišku, kas lėmė asmens paskyrimą į valdybą. Kokios kompetencijos, savybės asmens nulemia tokį sprendimą“, – sakė D. Lukauskas.
Jo teigimu, protokoluose dažnai tik nurodoma, kad vyko pokalbis ir buvo priimtas sprendimas, tačiau nepateikiama išsamesnės informacijos apie kandidatų vertinimą, užduotus klausimus ar tai, kokie jų gebėjimai nulėmė atrankos rezultatus.
„Kandidatų vertinimas gali būti atliekamas iš tikrųjų formaliai arba selektyviai ir nesudaromos galimybės patikrinti, kodėl konkretus kandidatas pripažintas tinkamu, atmestas, įrašytas į atitinkamą vietą laimėtojų eilėje“, – kalbėjo STT atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nustatyta atvejų, kai kandidatai į valdybas atrenkami su jais net nebendravus.
„Tai yra neišsiaiškinus nei jų tinkamumo prisidėti prie įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo, jo dalykinių, asmeninių savybių, motyvacijos ir kitų aspektų. Paskiriami tiesiog susipažinus, formaliai susipažinus su pateiktais dokumentais“, – sakė D. Lukauskas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais nėra patvirtintų kandidatų kompetencijų vertinimo matricų ar aiškių reikalavimų, pagal kuriuos pretendentai būtų vertinami balais.
„Tokia situacija sudaro prielaidas subjektyviems sprendimams, kandidatų protegavimui, iš anksto nulemtiems atrankos rezultatams ir nepakankamai pagrįstam asmenų delegavimui į savivaldybės valdomų įmonių valdybas“, – teigė jis.
Kaune – politinių ryšių turinčių valdybų narių dalis
Analizė atskleidė ir savivaldybių valdomų įmonių valdybų politizacijos rizikų. D. Lukausko teigimu, dalyje savivaldybių valdybose dirba politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys, o kai kurie jų įvardijami kaip nepriklausomi valdybų nariai.
Taip pat nustatyta atvejų, kai tie patys asmenys dirba keliose valdybose ar pareigas eina kelias kadencijas iš eilės.
„Tokios aplinkybės gali lemti, kad savivaldybės valdomos įmonės sprendimai bus priimami ne pagal įmonės veiklos efektyvumo, ekonominio pagrįstumo ir viešo intereso kriterijus, bet atsižvelgiant į grupinius, asmeninio lojalumo ar politinius interesus“, – sakė STT atstovas.
Kauno miesto savivaldybę tarnyba išskyrė kaip vieną iš pavyzdžių.
STT duomenimis, analizuotu laikotarpiu penkias savivaldybės valdomas įmones, turinčias valdybas, sudarė iš viso 27 valdybos nariai, iš kurių 10 priklausė politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“. Devyni iš jų buvo įvardyti kaip nepriklausomi valdybų nariai.
„Iš visų veikusių valdybų 11 kadencijų penkios dauguma turėjo politizuotų asmenų“, – teigė D. Lukauskas, pristatydamas STT analizės duomenis.
Jis taip pat nurodė, kad aštuoni iš 27 Kauno miesto savivaldybės valdomų įmonių valdybų narių ir kai kurių jų sutuoktiniai anksčiau dirbo arba tebedirba įmonėse, priklausančiose merui ar jo šeimos nariams. Kai kurie iš jų šiose įmonėse eina vadovaujamas pareigas.
Anot STT, politiniai, partiniai ir šeiminiai ryšiai gali kelti grėsmę valdybų nepriklausomumui ir lemti sprendimus, kurie nebūtinai atitinka viešąjį interesą.
„Visų šitų minėtų rizikos veiksnių grandinė gali lemti įmonių valdybų politizavimo, nepriklausomumo formalizavimo, sprendimų objektyvumo mažėjimo ir piktnaudžiavimo įmonės valdysena rizikas“, – apibendrino D. Lukauskas.
Atsižvelgdama į nustatytas problemas, STT pateikė pasiūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Valdymo koordinavimo centrui ir analizuotoms savivaldybėms.