„airBaltic“ paprašė teismo leisti nutraukti šešių orlaivių nuomos sutartis ir patvirtinti jų grąžinimo nuomotojams tvarką. Visi šeši lėktuvai yra „Airbus A220–300“ modelio, šiuo metu jie yra Rygos oro uoste. Bendrovė prašo, kad šių nuomos sutarčių nutraukimas įsigaliotų šių metų lapkričio 17 d.
Visų šešių orlaivių nuomotoja dokumentuose nurodoma „Wilmington Trust SP Services (Dublin) Limited“, o papildomais pranešimų gavėjais įvardijamos „Azorra Group“ priklausančios bendrovės. Vieno orlaivio atveju taip pat nurodyta „Artemis Funding Limited“.
„airBaltic“ pažymi, kad prieš pradėdama finansinio restruktūrizavimo procesą kartu su konsultantais atliko išsamų ilgalaikį orlaivių parko ir įrangos poreikio vertinimą. Bendrovė padarė išvadą, kad šie šeši lėktuvai nebėra būtini būsimai veiklai ir nebeatitinka jos orlaivių parko bei verslo plano. Be to, pagal šias sutartis mokama nuoma viršija šiuo metu rinkoje taikomas panašių orlaivių nuomos kainas.
Šiuo prašymu „airBaltic“ siekia gauti leidimą nutraukti tik šešių nurodytų orlaivių nuomos sutartis. Jei bendrovė vėliau norėtų nutraukti papildomų lėktuvų ar variklių nuomos sutartis, tam reikėtų atskiro teismo leidimo.
Kartu oro bendrovė toliau vertina būsimus orlaivių parko poreikius ir numato būtinybę jį dar labiau sumažinti, grąžinant papildomus lėktuvus ir susijusią įrangą. „airBaltic“ pažymi, kad dėl planuojamo orlaivių parko mažinimo jai nebereikės visų šiuo metu nuomojamų atsarginių variklių.
Šiuo metu „airBaltic“ eksploatuoja 54 „Airbus A220–300“ orlaivius, iš kurių 46 nuomojami pagal veiklos nuomos sutartis, o aštuoni priklauso pačiai bendrovei. Bendrovei taip pat priklauso septyni atsarginiai varikliai, dar keturi nuomojami pagal veiklos nuomos sutartis, o trys – pagal finansinės nuomos sutartis.
Naujas verslo planas
„airBaltic“ finansų konsultacijų bendrovės „Seabury Global Advisors“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Michaelas Coxas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad „Seabury“ kartu su „airBaltic“ vadovybe ir kitais konsultantais parengė naują verslo planą, kuriuo siekiama stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį.
Plane numatyta sumažinti perteklinių orlaivių skaičių, susitarti dėl nuolaidų su pagrindiniais sutartiniais partneriais ir įgyvendinti pelningumo didinimo programą.
M. Coxas pažymėjo, kad šiam verslo planui įgyvendinti taip pat būtina reikšmingai padidinti bendrovės likvidumą ir rekapitalizuoti „airBaltic“ balansą.
„airBaltic“ taip pat prašo teismo patvirtinti bendrą orlaivių grąžinimo tvarką. Bendrovės teigimu, nuomos sutartyse numatytų orlaivių grąžinimo sąlygų vykdymas jai būtų pernelyg didelė našta, todėl siūloma supaprastinta procedūra.
Pagal siūlomą tvarką orlaiviai ir su jais susijusi įranga būtų perduodami nuomotojams esamos būklės ir jų buvimo vietoje. „airBaltic“ neteiktų jokių pareiškimų ar garantijų dėl įrangos būklės arba su ja susijusių nuosavybės teisių statuso. Jei įranga būtų netinkama eksploatuoti, bendrovė neprivalėtų jos remontuoti, kad ji vėl taptų tinkama naudoti.
Prieš faktiškai grąžindama orlaivius „airBaltic“ turėtų teisę iš jų pašalinti visą įrangą, susijusią su JAV kosmoso technologijų bendrovės „SpaceX“ teikiama palydovinio interneto paslauga „Starlink“.
Nuomotojai turėtų atsiimti atitinkamus orlaivius per 15 dienų nuo teismo nutarties, leidžiančios nutraukti nuomos sutartį, priėmimo. Pasibaigus šiam terminui, nuomotojai būtų atsakingi už atitinkamų orlaivių saugojimo, draudimo ir techninės priežiūros išlaidas.
Nuomotojo prašymu „airBaltic“ ketina bendradarbiauti išregistruojant orlaivius ir atliekant jų eksporto iš Latvijos muitinės procedūras, tačiau susijusias išlaidas turėtų padengti nuomotojas.
Teismas „airBaltic“ prašymo dar nepatvirtino. Posėdis numatytas lapkričio 17 d.
Restruktūrizavimui – iki 350 mln. eurų finansavimas
Kaip pranešta anksčiau, spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino „airBaltic“ iki 350 mln. eurų siekiančio finansavimo restruktūrizavimo metu (DIP) struktūrą ir patvirtino lėšų pritraukimo proceso skaidrumą. Tai nurodyta spalio 20 d. pasirašytoje galutinėje teismo nutartyje.
Patvirtintas finansavimo mechanizmas numato pirmąją 175 mln. eurų dalį, antrąją – iki 125 mln. eurų, o trečiąją – iki 50 mln. eurų.
Šiuo metu „airBaltic“ jau gavo 140 mln. eurų pirmosios finansavimo dalies lėšų, iš kurių 78,925 mln. eurų bus panaudota aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams išpirkti.
Finansavimą organizavo SVP, o jį suteikti įsipareigojo „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir „Strategic Value Partners“.
Pagal JAV bankroto kodekso 11-ąjį skyrių („Chapter 11“) „airBaltic“ yra apsaugota nuo kreditorių reikalavimų, kol bus baigtas jos įsipareigojimų restruktūrizavimas.
Bendrovė taip pat praneša, kad skrydžiai ir klientų aptarnavimas bus tęsiami įprasta tvarka. Visi skrydžiai vyks pagal numatytą tvarkaraštį, jau įsigyti bilietai ir rezervacijos lieka galioti, o keleiviai ir toliau gali pirkti bilietus bei keliauti su „airBaltic“ kaip anksčiau.
Pasibaigus šiam procesui bus parengtas vadinamasis reorganizavimo planas, kurį turės patvirtinti teismas. Tikimasi, kad procesas bus užbaigtas iki 2027 m. vidurio.
Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m.
2025 m. oro bendrovė iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą „airBaltic“ akcininke tapo Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“.
Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ valdo 10 proc., finansiniam investuotojui, Danijos verslininkui Larsui Thuesenui, priklausanti bendrovė „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams tenka 0,01 proc.
Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.