2024 m. atidarytas maršrutas nepateisino pradinių lūkesčių – keleivių paklausa ir pajamos buvo mažesnės nei buvo numatyta maršruto verslo plane.
Be to, skrydžių vykdymo sąnaudos, ypač degalų išlaidos, viršijo pradines prognozes. Dėl šių priežasčių toliau vykdyti skrydžius šiuo maršrutu tapo ekonomiškai netikslinga.
Lietuva ir toliau išlieka svarbia „airBaltic“ rinka. Bendrovė iš Vilniaus siūlo tiesioginius skrydžius 10 maršrutų, tarp jų – į du Vokietijos miestus: Miuncheną ir Hamburgą. Keleiviai taip pat gali pasiekti daugiau kaip 60 miestų naudodamiesi jungiamaisiais skrydžiais per Rygą.
J. Taminskas – apie praktiką, kuri „Lietuvą veda prie komunizmo“: daugybę metų rotuojasi tie patys žmonės
„airBaltic“ atsiprašo keleivių už dėl šio sprendimo kilusius nepatogumus. Visi keleiviai, kurių kelionių planus paveikė skrydžių nutraukimas, buvo informuoti tiesiogiai. Jiems pasiūlyta galimybė pakeisti bilietus į skrydžius su persėdimu Rygoje arba susigrąžinti visą už bilietus sumokėtą sumą. Prireikus papildomos pagalbos, keleiviai kviečiami kreiptis į „airBaltic“ klientų aptarnavimo centrą.
Lietuvos oro uostai sprendimą ginčys
Oro bendrovei airBaltic informavus Lietuvos oro uostus (LTOU) apie vienašalį sudarytos rizikos pasidalijimo partnerystės sutarties dėl tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Diuseldorfo nutraukimą, LTOU ketina ginčyti šį sprendimą ir sieks susigrąžinti į maršruto vystymą investuotas lėšas.
Apie sutarties nutraukimą airBaltic informavo vykstant JAV teisme pradėtam restruktūrizavimo procesui (angl. Chapter 11). LTOU vertinimu, šis procesas suteikia oro bendrovei teisę peržiūrėti savo sutartis, tačiau Vilniaus–Diuseldorfo maršrutas turi komercinį potencialą ir yra ekonomiškai naudingas abiem šalims, todėl Lietuvos oro uostai sieks apginti savo poziciją restruktūrizavimo procese JAV bei esant poreikiui ginčyti sutarties nutraukimą Lietuvoje.
Susiję straipsniai
„Suprantame, kad oro bendrovės restruktūrizavimas gali lemti sudėtingus verslo sprendimus, tačiau sutartiniai įsipareigojimai negali būti vienašališkai nutraukiami. Jei mūsų reikalavimas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo nebus patenkintas, imsimės tolesnių teisinių priemonių Lietuvos oro uostų ir valstybės interesams apginti ir sieksime susigrąžinti į maršruto vystymą investuotas lėšas“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Diana Bankauskienė.
Žiemą iš Lietuvos bus skraidoma į 6 Vokietijos miestus, vasarą – 7.
2026–2027 m. žiemos sezonu iš Vilniaus numatyti penki tiesioginiai skrydžiai į Vokietijos miestus – Frankfurtą, Berlyną, Hamburgą, Dortmundą ir Miuncheną, iš Kauno į Kelną. 2027 m. vasaros sezonu tiesioginiais skrydžiais pasiekiamų Vokietijos miestų skaičius išaugs iki šešių – į maršrutų tinklą sugrįš Niurnbergas. Tarp Vokietijos ir Lietuvos žiemos sezonu vykdomi 28 savaitiniai skrydžiai per savaitę, vasaros sezonu 44.
Taip pat, šiuo metu Diuseldorfas iš Vilniaus yra pasiekiamas jungiamaisiais skrydžiais per Varšuvą su LOT, Rygą su airBaltic, Kopenhagą su SAS ir Frankfurtą su Lufthansa.
Siekdami užtikrinti strategiškai svarbių skrydžių krypčių tęstinumą, LTOU yra parengę rizikos valdymo planą, kuriame įvertintos alternatyvios susisiekimo galimybės, nustatyti potencialūs oro vežėjai ir numatyti konkretūs veiksmai galimiems pokyčiams valdyti.
Vilniaus–Diuseldorfo maršrutas išlieka vienu iš LTOU strateginių prioritetų, todėl airBaltic informavus apie vienašališką partnerystės sutarties nutraukimą, LTOU nedelsdami pradėjo derybas su kitais oro vežėjais, siekdami kuo greičiau atkurti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo.
Rizikos pasidalijimo partnerystės sutartis su airBaltic dėl Vilniaus–Diuseldorfo maršruto buvo sudaryta 2024 metų spalio mėnesį. Per šį laikotarpį šia kryptimi keliavo 37 tūkst. keleivių, o skrydžiai buvo vykdomi 2 kartus per savaitę. Maršruto keleiviai sudarė 2.6 proc. viso Lietuvos oro uostų keleivių srauto į Vokietiją.