Tiesa, jis neatmetė, jog bendrovės viešai skelbiamos abejonės dėl tolimesnių į Mažeikių naftos gamyklą gali būti spaudimas Lietuvai netaikyti viršpelnio mokesčio.
„Be abejo, tokia reakcija galėtų būti taip traktuojama (kaip spaudimas Lietuvai – ELTA), bet reikia suprasti ir tai, kad kuomet investuoji dideles pinigų sumas kažkur, turi tam tikrų lūkesčių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė T. Valys.
„Jų pasitraukimas būtų ne tik finansinis. Tai nebūtų nekaltas dalykas. Mes puikiai suprantame, kur yra Lenkija, kokios šiuo metu yra geopolitinės grėsmės, ir bet koks skaldymas bei kiršinimas – visi puikiai suprantame, kuriai pusei tai groja ir žaidžia“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
Pasak ministro, „Orlen“ yra ne atsitiktinis investuotojas, o didelė valstybinės kilmės strateginės reikšmės bendrovė, kurios investicijos Lietuvoje siekia šimtus milijonų eurų.
„Tai nėra tiktai finansinis klausimas, tai yra strateginis klausimas“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat nurodė, kad svarstoma galimybė vertinti ir kitus energetikos rinkos dalyvius, tarp jų – „Neste“ bei biodegalų sektoriaus įmones, tačiau pagrindinis dėmesys, anot T. Valio, tenka „Orlen“.
Premjerui pavedus ministerijoms įvertinti galimybes apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnius, Finansų ministerija analizuoja galimus biudžeto pajamų šaltinius ir kitų valstybių taikytus modelius. Vis dėlto, pasak T. Valio, užsienio šalių sprendimų Lietuva negali tiesiog mechaniškai perkelti į savo teisinę ir ekonominę aplinką.
Finansų ministras neatmetė, kad situacija būtų kitokia, jei dėl viršpelnių apmokestinimo būtų sutarta visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Tokiu atveju, jo teigimu, būtų galima sumažinti atskiroms valstybėms tenkančias geopolitines rizikas.
„Jeigu būtų bendra europinė pozicija, kuri mums leistų nukreipti riziką nuo savęs ir sumažinti mūsų geopolitines rizikas, tai būtų kitokia situacija“, – sakė T. Valys.
Vyriausybės narys priminė, jog dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo buvo konsultuojamasi ir su Užsienio reikalų ministerija (URM), kuri tokiam žingsniui nepritarė dėl minėtų geopolitinių rizikų. Lietuvos diplomatijos vadovybės pozicija, anot T. Valio, iki šiol nepasikeitė.
Kaip skelbė Lenkijos žiniasklaida, koncernas „Orlen“ svarsto, ar baigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą, nuo šio sprendimo priklausys ir pačios gamyklos ateitis.
Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui Mažeikiuose užbaigti reikėtų dar apie 600–700 mln. JAV dolerių investicijų.
Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams taip pat iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.