„Tai vakar pasirodžiusi naujiena, ir Ekonomikos bei inovacijų ministerija jokių indikacijų absoliučiai nėra gavusi. (…) Nenoriu modeliuoti, svarsto jie ar nesvarsto, nes tikrai jokio signalo ar indikacijos šioje temoje mes neturime. Ekonomikos ir finansų ministerijos nieko apie tai nesame gavę. Natūralu, kolegos aiškinsis ir žiūrės“, – žurnalistams trečiadienį sakė E. Grikšas.
Kaip skelbė Lenkijos žiniasklaida, koncernas „Orlen“ svarsto, ar baigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą, nuo šio sprendimo priklausys ir pačios gamyklos ateitis.
Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui Mažeikiuose užbaigti reikėtų dar apie 600–700 mln. JAV dolerių investicijų.
Susiję straipsniai
Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams taip pat iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
„Kol kas reikia atlikti analizę. Premjeras pavedė išsiaiškinti, kiek tai (viršpelnio mokestis – ELTA) paliestų konkurencingumą, ekonomikos skatinimą ir panašiai. Šiai dienai detalių duomenų neturiu“, – sakė E. Grikšas.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
Galimybes dėl potencialių naujų mokesčių „Orlen“ nagrinėja prie Vyriausybės veikianti darbo grupė, ministras pirmininkas teigė ketinantis aptarti situaciją ir su bendrovės vadovais.
Dėl viršpelnio mokesčio bendrovei „Orlen“ Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.