„Esant dabartinei geopolitinei situacijai, sprendimai dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo turi remtis aktualiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Turime įvertinti, kokios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje ir kokią naudą jos duotų gyventojams“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.
Teigiama, jog pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas.
Bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
Susiję straipsniai
Anot premjero, ministerijų vertinimai ir siūlymai turi būti pateikti iki pirmadienio, lapkričio 9 dienos.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
Galimybes dėl potencialių naujų mokesčių „Orlen“ nagrinėja prie Vyriausybės veikianti darbo grupė, ministras pirmininkas teigė ketinantis aptarti situaciją ir su bendrovės vadovais.
Dėl viršpelnio mokesčio bendrovei „Orlen“ Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.