Ji keliauja į kitus sektorius: į reklamą, kurią užsako bankas, į programėlę, kurią naudoja logistikos įmonė, į pastatą, kurį suprojektavo architektai. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto (VDU EVF) mokslininkės parodė, kokio masto šis nematomas srautas.
Dr. Deimantė Krisiukėnienė ir doc. dr. Asta Gaigalienė išnagrinėjo, ES tarpsektorinių prekių ir paslaugų srautų apimtis ir kryptis. Paaiškėjo, jog kūrybinės industrijos – leidyba, reklama, architektūra, kinas, radijas ir televizija, muzika, programinė įranga bei žaidimai – yra glaudžiai susijusios su daugeliu kitų ekonomikos sektorių.
Jos ne tik naudojasi kitų sektorių prekėmis ir paslaugomis, bet ir pačios reikšmingai prisideda prie jų veiklos. Tyrimas atskleidė, kad kūrybinės industrijos užima vieną svarbiausių pozicijų ES ekonominių ryšių tinkle, išsiskirdamos itin plačiais ir stipriais ryšiais su kitais sektoriais.
Susiję straipsniai
„Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio skiria kūrybinių industrijų vaidmeniui skatinant inovacijas. Tačiau norint įvertinti jų potencialą, pirmiausia svarbu suprasti, kokią vietą jos užima ES ekonomikoje. Todėl savo tyrime siekėme nustatyti, su kokiais sektoriais kūrybinės industrijos yra susijusios, kokio stiprumo šie ryšiai ir kokia jų reikšmė bendrame ekonominių ryšių tinkle“, – sako VDU EVF mokslininkė dr. D. Krisiukėnienė.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kaip per kiek daugiau nei dešimtmetį keitėsi kūrybinių industrijų ekonominiai ryšiai su kitais sektoriais.
Ankstesniu laikotarpiu stipriausi ryšiai pagal kūrybinių industrijų produkcijos naudojimą buvo nustatyti su naftos produktų gamybos sektoriumi, tačiau po daugiau nei dešimtmečio tarp svarbiausių sektorių jau dominavo profesinių paslaugų, telekomunikacijų ir socialinės priežiūros veiklos.
Tuo tarpu vieni stipriausių kūrybinių industrijų ryšių, vertinant jų naudojamus išteklius, buvo su mokslinių tyrimų sektoriumi. Naujausiais duomenimis, šie ryšiai tik dar labiau sustiprėjo.
Persėdimo stotis, pro kurią važiuoja visi
Kad suprastume, ką reiškia būti ekonomikos centre, galime įsivaizduoti ES ekonomiką kaip metro žemėlapį. Kiekviena stotis yra sektorius: statyba, bankai, žemės ūkis, sveikatos priežiūra. Linija tarp stočių atsiranda tada, kai vienas sektorius pakankamai daug perka iš kito.
Tokiame žemėlapyje kūrybinės industrijos yra didžiausia persėdimo stotis. Iš jos linijos eina beveik į visas kitas stotis, ir tos linijos yra storiausios. Svarbiausia, kad ji sujungia tas žemėlapio dalis, kurios tiesiogiai beveik nesusisiekia.
Šis vaidmuo panašus į žmogaus, kuris vakarėlyje supažindina tarpusavyje nepažįstamus svečius. Būtent per tokius žmones idėjos lengviausiai keliauja iš vienos grupės į kitą. Ekonomikoje tai reiškia galimybę žinioms ir inovacijoms persikelti iš vienos šakos į kitą. Ar jos iš tiesų taip keliauja, pirkimų duomenys tiesiogiai neparodo. Tačiau sunku rasti kitą sektorių, kurio padėtis tam būtų palankesnė.
„Kūrybines industrijas svarbu vertinti ne tik kaip atskirą ekonomikos sektorių, bet ir kaip reikšmingą tarpsektorinių ryšių dalyvį, galintį prisidėti prie žinių perdavimo ir inovacijų sklaidos tarp skirtingų ekonomikos sektorių. Į šį vaidmenį svarbu atsižvelgti formuojant inovacijų skatinimo politiką.“, – sako dr. D. Krisiukėnienė.
Iš kultūros kampo į inovacijų politiką
Europos politika atkreipia dėmesį į kūrybinių industrijų svarbą. ES Taryba 2025 m. išvadose kultūros ir kūrybos industrijas pavadino inovacijų, tvarumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos varomąja jėga. Ji ragino valstybes nares stiprinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą šioje srityje. Šiame kontekste svarbu suprasti ne tik pačių kūrybinių industrijų inovacinį potencialą, bet ir jų poziciją bendrame ekonomikos sektorių tinkle.
VDU mokslininkių atliktas tyrimas atskleidė, kad kūrybinės industrijos užima struktūriškai svarbią poziciją ES ekonomikos sektorių tinkle, pasižymi stipriais ryšiais su kitais sektoriais ir atlieka reikšmingą tarpininkavimo vaidmenį.
Taip pat pastebėta, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį keitėsi kūrybinių industrijų ekonominių ryšių struktūra – tarp svarbiausių jų partnerių vis didesnę reikšmę įgijo žinioms imlūs sektoriai, o ryšiai su mokslinių tyrimų veikla sustiprėjo.
Šie rezultatai ypač aktualūs inovacijų politikos kontekste, nes glaudesni ryšiai su žinioms imliais sektoriais gali sudaryti palankesnes sąlygas informacijos mainams ir inovacijų sklaidai.
Tyrimas suteikia pagrindą tolesniems tyrimams, kuriais būtų siekiama įvertinti, kaip kūrybinių industrijų tarpsektoriniai ryšiai prisideda prie kitų ekonomikos sektorių inovacinės veiklos rezultatų.