Komiteto išvadoje siūloma, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuris yra pagrindinis svarstant biudžetą, atsižvelgtų į institucijų pateiktus papildomo finansavimo poreikius. Vyriausybės tuo metu prašoma, kad ši tobulindama biudžeto projektą įvertintų galimybes skirti prašomas lėšas.
Pristatydama Energetikos ministerijos finansavimo poreikius, institucijos kanclerė Eglė Radišauskienė teigė, kad daugiausia papildomų lėšų reikėtų elektros tinklo atsparumui stiprinti ir gyventojų energetiniam savarankiškumui didinti.
„Pagrindinis trūkumas yra būtent (požeminiams – ELTA) kabeliams. Mums trūksta apie 25 mln. eurų, kad galėtume papildomai sukabeliuoti iki 1,2 tūkst. kilometrų. Jei norime turėti daugiau vartotojų, kurie galėtų veikti autonomiškai – saulės energetika, kaupikliai, generatoriai – dar 60 mln. eurų“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo E. Radišauskienė.
Susiję straipsniai
Pasak jos, papildomos investicijos būtinos siekiant užtikrinti elektros tiekimą ekstremalių situacijų metu. Ministerija taip pat numato paramą gyventojams, kuriems po stiprių audrų elektros tiekimo nepavyksta atkurti per 72 valandas.
„Matėme situaciją, kad kai kuriose vietose tiesiog yra generatorių trūkumas. Matome poreikį tiems žmonėms, kuriems neįmanoma atkurti elektros per 72 valandas, kad jie turėtų generatorius ir galėtų turėti elektrą. Tam irgi numatomos investicijos nuo 12 mln. iki 24 mln. eurų“, – aiškino ministerijos kanclerė.
E. Radišauskienė pažymėjo, kad rengiant elektros tinklo atsparumo stiprinimo planą buvo atsižvelgta ir į rugpjūtį Lietuvoje siautusią audrą.
Energetikos ministerijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamą finansavimą darbuotojų atlyginimams. Jos teigimu, institucijos etatų skaičius nuo 2024 m. nesikeičia, tačiau turimų asignavimų jiems nebepakanka.
„Pas mus yra apie 98 etatus, kurie nesikeičia nuo 2024 metų. Iš esmės liekame su tais pačiais žmonėmis, bet net ir jiems pinigų neužtenka“, – sakė E. Radišauskienė.
Anot jos, papildomas poreikis darbo užmokesčiui siekia apie 840 tūkst. eurų.
„Planas buvo, planui pritarta – lėšų nėra“, – apie elektros tinklo atsparumo stiprinimo priemonių finansavimą kalbėjo ministerijos kanclerė.
Papildomo finansavimo prašo ir VATESI bei Seimo kanceliarija
Komitete taip pat pristatyti VATESI papildomo finansavimo poreikiai.
Atominės energetikos saugos inspekcijos atstovas Darius Lukauskas nurodė, kad papildomos valstybės lėšos reikalingos įstaigos funkcijoms užtikrinti, specialistų darbo užmokesčiui, kibernetiniam saugumui ir informacinių sistemų priežiūrai.
Tarp inspekcijos prioritetų taip pat įvardyta Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūra bei branduolinės saugos užtikrinimas.
Papildomo finansavimo poreikius pristatė ir Seimo kanceliarija. Tarp svarbiausių jos prioritetų – darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, informacinių sistemų modernizavimas, infrastruktūros atnaujinimas ir parlamentinės veiklos užtikrinimas.
Komitetui pritarus pateiktiems siūlymams, jie bus perduoti BFK, kuris rengia išvadą dėl valstybės biudžeto projekto. Galutiniai sprendimai dėl papildomo finansavimo bus priimami toliau svarstant biudžetą.
ELTA primena, kad finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.