„Viršpelnio nėra, nes sektorius sudėtingomis sąlygomis gyvena 15–20 metų. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla turbūt yra trečia mažiausia Europos Sąjungoje, ji pastatyta sovietmečiu“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje kalbėjo V. Kriaučiūnas.
Pasak jo, pastaraisiais metais Europoje mažėja naftos perdirbimo gamyklų, todėl vertinant sektoriaus pelningumą būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius jo veiklos iššūkius.
LVK atstovo teigimu, laisvojoje rinkoje išaugusios pelno maržos paprastai yra laikinos, nes didesnis pelningumas skatina konkurenciją. Tuo metu papildomas tokių pajamų apmokestinimas, anot jo, galėtų mažinti paskatas investuoti.
Susiję straipsniai
„Jeigu politikai nori vienais gerais metais paimti pelną, tai gal nori garantuoti, kad visais kitais metais būtų tam tikros pelno grindys?“ – klausė V. Kriaučiūnas.
Jo vertinimu, valstybei nusprendus apmokestinti išaugusį pelną, investuotojai galėtų atsargiau vertinti galimybes plėsti veiklą Lietuvoje.
Finansų ministerija iniciatyvos dėl viršpelnio mokesčio tikisi iš energetikų
Tuo metu finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus teigė, kad svarstant galimą „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimą iniciatyvos turėtų imtis Energetikos ministerija. Finansų ministerija, anot jo, galėtų prisidėti rengiant reikalingus teisės aktų pakeitimus.
„Finansų ministerija galėtų atlikti techninį darbą, tačiau, kaip skaičiuojamas viršpelnis, visa ta metodika, energetikos sektorius – čia lyderystės turėtų imtis Energetikos ministerija“, – teigė viceministras.
Pasak K. Kvaraciejaus, prieš priimant sprendimus dėl papildomo apmokestinimo būtina įvertinti kitų valstybių mokestinę aplinką. Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją, kurioje pridėtinės vertės mokestis (PVM) siekia 23 proc., o pelno mokestis – 19 proc.
„Jeigu žiūrime į kitų šalių pavyzdžius, turime konkrečiai žiūrėti į jų mokestinę sistemą. Visa mokestinė struktūra skirtingose šalyse yra kitokia, todėl šią dedamąją būtina vertinti“, – aiškino jis.
Viceministro teigimu, rengiant galimus pakeitimus taip pat būtų svarbus Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų įsitraukimas. Jis priminė, kad įstatymų projektus gali inicijuoti ir Seimo nariai.
K. Kvaraciejus taip pat atkreipė dėmesį, kad „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Anot jo, pernai bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo 415 mln. eurų mokesčių, o šių metų sausį–rugsėjį – 378 mln. eurų.
Vis dėlto viceministras nurodė, kad praėjusiais metais bendrovė nemokėjo pelno mokesčio, nes pasinaudojo ankstesnių metų nuostolių perkėlimu ir investicijų lengvata.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.