„Buvome informuoti, kad įmonė turi investicinių planų, kurių realizaciją paveiktų papildomi mokesčiai. Tai buvo tas pasakyta. Aiški labai įmonės pozicija“, – per Vyriausybės valandą ketvirtadienį Seime teigė M. Sinkevičius.
Jis taip pat patvirtino, kad Vyriausybė ketina toliau svarstyti galimybę apmokestinti Lenkijos naftos koncerno viršpelnį Lietuvoje. Premjeras yra pavedęs ministrams pateikti siūlymus, kaip tokio tipo mokesčiai galėtų būti taikomi skirtingų rūšių energetikos bendrovėms.
„Tikrai buvome pasakę ir tiesiai („Orlen Lietuva“ vadovybei – ELTA), ir tarp eilučių, ir viešai patys, kad viršpelnio temos neatsisakome. Esu pavedęs ministrams pateikti sprendimą, koks jisai galėtų būti“, – sakė M. Sinkevičius.
R. Motuzas tikina, kad Baltarusija pigesnių trąšų tiekti negalėtų: „Lietuva turėtų lyderiauti“
Premjero teigimu, sprendžiant dėl tokio mokesčio reikės įvertinti, kiek neproporcingai išaugo įmonių pelnas, kiek laiko mokestis galėtų būti taikomas ir kokioms energetikos įmonėms jis būtų aktualus.
„Visi labai susikoncentravo į „Orlen“. Atrodo, kad jokių energetikos įmonių daugiau papildomai čia nėra, bet turbūt, kad yra dar viena kita. Tai žiūrime praktiškai,kas iš to gautųsi ir koks būtų rezultatas“, – teigė premjeras.
M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie „Orlen Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą. Pasak jo, bendrovė jau yra investavusi daugiau kaip 800 mln. eurų, tačiau dėl problemų su rangovu projektui užbaigti dar gali reikėti iki 500 mln. eurų.
„Deja, nepasisekė su rangovu. Jisai ten turi kliūčių pabaigti projektą – reikia ieškoti naujo projekto įgyvendintojo-rangovo“, – sakė M. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Premjeras taip pat pabrėžė, kad vertinant viršpelnio mokestį reikės atsižvelgti į Lietuvos santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
„Čia yra ir tarpvalstybinių kaimynių santykių dedamoji, kas yra irgi svarbu, bet turim galvoti iš nacionalinės valstybės pozicijų“, – teigė M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad premjeras M. Sinkevičius pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydžius ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Tiesa, anot jo, Lietuvai vertėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkijai.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.