Jam skirta 120 tūkst. eurų bauda.
Įmonė „Grigeo Klaipėda“ taip pat pripažinta kalta, jai skirta 2 mln. eurų bauda.
Valstybės kaltintoja G. Pangonį prašė pripažinti kaltu dėl aplinkosauginių pažeidimų, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, vadovavimo organizuotai grupei. Jis nuteistas tik dėl dalies kaltinimų.
Susiję straipsniai
Be prašomos piniginės baudos, prokurorė kaltinamajam taip pat siūlė pritaikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą.
Teismas G. Pangoniui teisę dirbti atėmė dvejiems metams.
Šis nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Nuosprendis yra itin didelės apimties, teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas Eltai sakė, kad jis siekia daugiau nei 600 puslapių.
Šios visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusios baudžiamosios bylos kaltinamąjį aktą sudaro daugiau nei 300 lapų. Kaltinimai byloje pateikti 14 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei „Grigeo Klaipėda“.
Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas kilus įtarimams, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su nuotekų tvarkymu susiję „Grigeo Klaipėda“ dokumentai gali būti klastojami.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu, nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
Byloje gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis „Grigeo Klaipėda“ pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
Ikiteisminis tyrimas baigtas 2021 m. rugpjūtį, o baudžiamoji byla perduota teismui 2022 m. sausį.
„Grigeo Klaipėda“: nuosprendį skųsime
„Grigeo Klaipėda“ šį nuosprendį žada skųsti. Kaip rašoma bendrovės žiniasklaidai išplatintame komentare, „Grigeo Klaipėda“ nuo pat pradžių prisiėmė atsakomybę už nuotekų išleidimą ir yra pasirengusi atlyginti žalą aplinkai.
„Tačiau siekiame, kad žala būtų įvertinta moksliškai pagrįstai, pagal Europos Sąjungos (ES) teisėje numatytas metodikas, ir atlyginta natūra – realiai atkuriant gamtą.
Gerbiame pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet jis nepriartina mūsų prie svarbiausio tikslo – atkurti pradinę aplinkos būklę. Todėl sprendimą skųsime Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašysime taikyti ES teisėje įtvirtintus atsakomybės už žalą aplinkai principus“, – rašoma komentare.
Bendrovės teigimu, nuo incidento praėjo šešeri metai, tačiau Kuršių marioms ir Klaipėdos sąsiauriui atkurti nepradėta įgyvendinti nė viena priemonė, nors ES teisėje aplinkos atkūrimas yra prioritetas. Komentare rašoma, kad dėmesys iki šiol sutelktas į piniginę sankciją bendrovei, o ne į gamtą.
„Pagal ES principus, tai, ar paviršiniam vandens telkiniui padaryta didelė žala, t. y. reikšmingas neigiamas poveikis, turi būti nustatoma remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. Tokia žala atlyginama ne pinigais, o natūra – konkrečiomis priemonėmis, kuriomis atkuriama pradinė pažeistų aplinkos išteklių būklė. Mūsų vertinimu, iki šiol tinkamai neatsakyta į esminį klausimą: koks iš tikrųjų buvo poveikis Kuršių marioms ir Klaipėdos sąsiauriui?
Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos daugiau kaip 48 mln. eurų žalos sumos. Ši suma apskaičiuota pagal nacionalinę tarifinę metodiką: į aplinką išleistų teršalų kiekis tiesiog padaugintas iš nustatytų tarifų“, – komentuoja „Grigeo Klaipėda“.
Bendrovės vertinimu, nėra įvertinta, kiek realiai pablogėjo aplinkos būklė ir kiek kainuotų ją atkurti. Kaip teigiama, toks skaičiavimas iš esmės primena mokestį už viršnormatyvinę taršą, o ne žalos aplinkai įvertinimą, kurio reikalauja ES teisė.
„Esame įsitikinę, kad atlyginant žalą aplinkai svarbiausia ne bauda, o apčiuopiamas, išmatuojamas gamtos atkūrimo rezultatas.
Jau daugiau kaip penkerius metus nuosekliai siūlome įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstą aplinkos atkūrimo planą. Atsakingoms institucijoms pateikėme 11 šio plano variantų. Juose numatyta tvarkyti Kuršių marių pakrančių nendrynus, šalinti biomasę ir modernizuoti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą. Kadangi institucijos į šiuos pasiūlymus tinkamai nereagavo, pateikėme bendrosios kompetencijos teismui atskirą civilinį ieškinį ir prašome leisti įgyvendinti aplinkos atkūrimo planą“, – nurodo „Grigeo Klaipėda“.
Bendrovė valstybės institucijoms siūlo kartu sudaryti nepriklausomų mokslininkų ir aplinkosaugos specialistų grupę, kuri įvertintų, kokios priemonės veiksmingiausiai pagerintų Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio ekologinę būklę.
„Esame pasiryžę nuosekliai siekti, kad būtų taikoma ES teisė, taip pat – kad šį klausimą nagrinėtų ES institucijos.
Kartu jaučiame atsakomybę už bendrovės veiklos tęstinumą. „Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia popieriaus atliekų perdirbėja Baltijos šalyse, todėl jos veikla svarbi visai žiedinei ekonomikai. Per pastaruosius kelerius metus gerokai sumažinome savo veiklos poveikį aplinkai ir toliau to siekiame“, – rašoma bendrovės komentare.
Bendrovės ir kontrolės institucijų atliktų tyrimų duomenimis, dabartinė gamyklos veikla atitinka teisės aktuose nustatytus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.