„Kulinarijos gaminių paklausa didėja ir šiemet, todėl plečiame asortimentą ir didiname jų gamybą norėdami žmonėms pasiūlyti kuo šviežesnių gaminių už konkurencingą kainą.
Šių tikslų siekiame ne tik kurdami ir modernizuodami mažuosius kulinarijos cechus parduotuvėse, bet ir pasitelkdami centralizuotą gamybą Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ kulinarijos ceche“, – sakė 159 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Anot už kulinariją atsakingos „Norfos“ prekių grupės vadovės Editos Sadauskienės, pastaruoju metu kiti didieji šalies mažmeninės prekybos tinklai savo parduotuvėse uždaro kulinarijos cechus centralizuodami šių prekių gamybą. O „Norfa“, atvirkščiai, vis daugiau jų įkuria pačiose parduotuvėse.
Susiję straipsniai
Per šiuos metus trys nauji kulinarijos padaliniai pradėjo veikti Kaune esančiose „Norfos“ parduotuvėse. Po vieną naują cechą buvo atidaryta šio tinklo parduotuvėse Birštone, Panevėžyje, Radviliškyje ir Vilkaviškyje.
Gerokai išplėstas kulinarijos cechas šiemet buvo ir „N bazėje“ Vilniuje – didžiausioje šio mažmeninio tinklo parduotuvėje.
Hibridinė gamyba
„Kulinarijos gaminių pardavimo augimui, neabejoju, didelę įtaką daro tai, kad esame greta pirkėjų – už sienos, skiriančios prekybos salę nuo kulinarijos cecho.
Į vitrinas sudedame čia pat, parduotuvės kulinarijos ceche, pagamintus pačius šviežiausius gaminius. Jiems nunešti nuo cecho iki prekystalio prireikia kelių akimirkų.
Laikui ypač jautrios yra lapinės salotos, todėl pirkėjams jos pasiūlomos iš karto, vos tik yra supjaustomos ir paruošiamos valgyti – kaip namuose“, – kalbėjo E.Sadauskienė.
Šiemet nuo sausio iki rugsėjo imtinai kulinarijos cechai buvo atidaryti septyniose „Norfose“ ir šiuo metu iš viso jie veikia 75 tinklo parduotuvėse.
Dalis kulinarijos gaminių į visas tinklo parduotuves yra tiekiama iš „Rivonos“ kulinarijos cecho Kėdainiuose. Jame per mėnesį pagaminama apie 150 tonų maždaug 60 rūšių gaminių ir pusgaminių.
Kėdainių cechas parduotuvių kulinarijos skyriams tiekia ir nuvalytas, mišrainėms bei salotoms gaminti paruoštas daržoves. Vis dėlto kuo daugiau kulinarijos cechų įkuriama pačiose parduotuvėse, tuo mažiau salotų rūšių pagaminama Kėdainiuose. Pastarųjų gamybos apimtis šiemet sumažėjo pusantro karto.
„Taikydami hibridinę gamybą pirkėjams suteikiame galimybę pasirinkti jiems priimtiniausius kulinarijos gaminius.
Gaminiai, kurie jautrūs laikui, pavyzdžiui, lapinės salotos, kurios greitai praranda prekinę išvaizdą, arba tokios mišrainės, kuriose yra greitai prekinę išvaizdą prarandančių ingredientų, yra kuo skubiau pateikiamos prekybai.
Jos specialiai yra gaminamos mažuosiuose – parduotuvių kulinarijos cechuose, – paaiškino už kulinariją atsakinga „Norfos“ prekių grupės vadovė. – Tačiau optimizuodami procesus dalį kulinarijos produktų gaminame centralizuotai.
Tai mums suteikia galimybę geriau valdyti darbo sąnaudas, pasiekti didesnę automatizaciją ir palengvinti darbuotojų darbą. Šiuo atveju žaliavas pavyksta nupirkti už palankesnę kainą ir pristatyti jas centralizuotai.
Kartu taip sumažėja gaminių savikaina, todėl ir pirkėjams juos galime pasiūlyti už konkurencingą kainą, nedarydami jokių kompromisų žaliavų kokybei.“
Pirkėjai ir asortimentas
Pasak E.Sadauskienės, „Norfos“ parduotuvėse visada yra siūloma klasikinių kulinarijos gaminių, kurie jau daug metų nepraranda paklausos. Žmonės nuolat noriai perka šaltieną, „Kijevo“ kotletus, bulvinius blynus, plovą, varškės apkepą, karbonadus. Jais prekiaujama visų „Norfos“ parduotuvių kulinarijos skyriuose.
Tačiau jeigu kurio nors iš gaminių paklausa nedidėja – jeigu jis nėra noriai perkamas, pirmiausia bandoma išsiaiškinti priežastį, kodėl taip yra – ką ir kaip derėtų pakeisti, kad pirkėjams jis labiau patiktų. Pavyzdžiui, šį rudenį buvo nuspręsta pakeisti marinuotų alyvuogių skonį. Gaminant jas buvo sugrįžta prie tradicinio marinato iš aliejaus, medaus, česnakų ir Provanso žolelių.
„Stebėdami kiekvieno gaminio pardavimą galime gana operatyviai jausti, kaip kinta jo paklausa.
Kiekviena parduotuvė į paklausą gali reaguoti operatyviai ir priimti sprendimą, kiek ir ko užsakyti Kėdainiuose arba pagaminti vietos kulinarijos ceche. Jos pačios nusprendžia, kokių gaminių apskritai atsisakyti, o kokių gamybą padidinti tiek, kad ji atitiktų poreikį“, – aiškino D.Dundulis.
Pasak jo, jeigu gaminį nusipirkęs žmogus jo skoniu liko nelabai patenkintas, kitą kartą, tikėtina, jo nebepirks. Todėl gamintojai privalo į tai reaguoti ir sukurti tokį receptą, kad gaminys kuo labiau patiktų daugumai pirkėjų.
D.Dunduliui paantrino ir už kulinariją atsakinga „Norfos“ prekių grupės vadovė. Pasak jos, pirmą kartą pirkėjas kulinarijos gaminį paprastai išsirenka pagal išvaizdą, bet sprendimui, ar jį pirks kitą kartą, didžiausią įtaką padaro priimtinas arba ne skonis.
„Todėl nuolat siūlydami naujovių galime regionuose ar atskirose parduotuvėse išsiaiškinti, ar jos įtiko pirkėjams ir ar verta tuos naujus patiekalus toliau gaminti. Jeigu skonis nėra priimtinas, turime keisti gaminio receptūrą arba jo visai atsisakyti“, – apie pirkėjų diktuojamus pokyčius pasakojo E.Sadauskienė.
Reaguoja į tvarumą
D.Dundulis užsiminė ir apie realius „Norfos“ veiksmus, kurie prekiaujant kulinarijos gaminiais daro įtaką tvarumui.
„Nors dar negalioja reikalavimas pirkėjams gaminius sudėti į jų atsineštą švarią tarą, mes šią paslaugą jau teikiame“, – sakė jis.
„Sėkmingos prekybos esmė – išpildyti pirkėjų lūkesčiai. Todėl kurdami receptūras ir gamindami kulinarijos gaminius pirmiausia norime, kad pirkėjus tenkintų asortimentas, kad jiems patiktų skonis – kad jie „Norfoje“ rastų būtent tai, ko jiems reikia.
Taip pat reaguojame ir į kitokius pirkėjų poreikius. Vienas jų – noras perkamus gaminius susidėti į atsineštą tinkamą tarą“, – paantrino E.Sadauskienė.
Toks poreikis yra suprantamas, nes nemažai žmonių, dirbančių netoli „Norfos“ parduotuvių, pietums kone kasdien perka šviežių kulinarijos gaminių. Jiems priimtina, kad gaminiai yra įdedami į jų pačių atsineštus indus.
Anot pašnekovės, taip pat nuolat yra analizuojama paklausa ir gaminių, kurie į parduotuves centralizuotai tiekiami iš Kėdainių kulinarijos cecho.
Jei kurio nors gaminio kurioje nors parduotuvėje pirkėjai nebeperka, jo tiekimas stabdomas. Ir priešingai, jei konkretaus gaminio paklausa padidėja, jo tiekiama daugiau, kad kiekis atitiktų pirkėjų poreikius.
Sezoninės naujienos
Įvairių kulinarijos gaminių paklausai įtakos turi daugybė aplinkybių.
Pavyzdžiui, šalia daugiabučių ar biurų veikiančiose „Norfose“ kulinarijos skyriai turi didelę paklausą. Per pietus juos užplūsta darbuotojai, moksleiviai, aplinkiniai gyventojai norėdami įsigyti šilto maisto pietums arba patiekalų išsinešti.
Į atokiau esančias „Norfos“ parduotuves pirkėjai gausiau suplūsta vakarais. Jose žmonės apsiperka po darbų, tad savo ruožtu ir pirkiniai krepšeliuose esti kitokie.
„Praėjusią vasarą pasiūlėme naują produktą – korėjietiškų agurkų. Didžiausia jų paklausa buvo didesniuose miestuose esančiose parduotuvėse, o mažesniuose mietuose ar miesteliuose retas pirkėjas jų įsidėdavo į pirkinių krepšį.
Rugsėjį nutraukėme jų gamybą ir iš didžiųjų miestų parduotuvių netrukus sulaukėme prašymų juos vėl tiekti. Tad akivaizdu, kad kitąmet, kai subręs naujas agurkų derlius, didžiųjų miestų parduotuvėse apsiperkantiems žmonėms vėl bus pasiūlytas šių metų naujasis gaminys“, – apie prekybos ypatumus kalbėjo E.Sadauskienė.
Ji užsiminė, kad kiekvienam naujam sezonui „Norfos“ ir „Rivonos“ kulinarijos gaminių specialistai sukuria naujų patiekalų ar gaminių.
Po ilgų eksperimentų pirkėjams šiųmečiam šaltajam metų sezonui jie sukūrė naują lazanijos receptą. Ji jau gaminama, taip pat kiekvieną darbo dieną išverdama vis kitokios karštos sriubos.
Gamybos pradžios jau laukia ir nauji patiekalai, kuriuos „Norfos“ pirkėjai galės įsigyti šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.