„Siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, būtina peržiūrėti valstybės išlaidas, ieškoti galimybių efektyviau naudoti biudžeto lėšas ir užtikrinti tvaresnį pajamų bei išlaidų balansą“, – ministerijos pranešime cituojamas T. Valys.
Pasak ministro, didžiąją valstybės išlaidų augimo dalį lemia ne naujos iniciatyvos, o anksčiau prisiimti įsipareigojimai – pensijų ir socialinių išmokų indeksavimas, kolektyvinėse sutartyse numatytas darbo užmokesčio didinimas bei kiti teisės aktuose įtvirtinti sprendimai.
Be to, anot jo, papildomą spaudimą valstybės finansams kelia būtinybė didinti gynybos finansavimą.
Susiję straipsniai
„Valstybei tenka vienu metu finansuoti augančius įsipareigojimus žmonėms ir skubiai stiprinti šalies gynybą. Tai lemia didesnį biudžeto deficitą, tačiau šių išlaidų negalime vertinti atsietai nuo grėsmių, su kuriomis susiduria Lietuva“, – teigė finansų ministras.
T. Valio teigimu, ministerija siūlys Vyriausybei pavesti ministerijoms įvertinti pavaldžių įstaigų tinklą ir jų vykdomas funkcijas, nustatyti neprioritetines veiklas bei atsisakyti perteklinio valstybės turto.
„Taip pat siūlysime peržiūrėti teisės aktus, kuriuose nustatytas automatinis išlaidų indeksavimas arba jų susiejimas su makroekonominiais rodikliais“, – pažymėjo jis.
Finansų ministerija primena, kad valdančiosios koalicijos sudaryta darbo grupė šiuo metu vertina galimus mokestinius pakeitimus, tarp jų – saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimą.
VK, vykdanti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, 2027 m. prognozuoja 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Tuo metu Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP deficitas.
Finansų ministerijos teigimu, prognozės skiriasi dėl institucijų taikomų skirtingų prielaidų. Ministerija pažymi, kad VK savo projekcijas rengia savarankiškai, pasirinkdama, jos vertinimu, tinkamiausias prielaidas.
Kaip skelbė ELTA, VK penktadienį pateiktoje išvadoje dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
VK vertinimu, biudžeto projekte neįtrauktos kai kurios tikėtinos išlaidos, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės, nei numatyta. Be to, valstybės skola 2029 m. gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos, o 2030 m. ją viršyti.
Auditoriai taip pat konstatavo, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių, todėl Vyriausybė turėtų jį patikslinti arba pagrįsti nukrypimą nuo šių reikalavimų bei pateikti planą, kaip ketinama mažinti deficitą.