„NATO ir karinė bazė neturėtų išstumti civilinės dalies todėl, kad karinė pramonė yra būtent dėl civilinės dalies, nes mes turime preziumuoti taikų pasaulį, o ne karinį pasaulį“, – penktadienį prezidentūroje žurnalistams sakė A. Visockas.
Pasak jo, Šiaulių oro uoste galėtų būti toliau plėtojama orlaivių techninės priežiūros ir remonto veikla, aptarnaujami iš užsienio atvykstantys lėktuvai. Mero teigimu, tokia veikla galėtų sukurti daugiau kaip tūkstantį darbo vietų.
„Ir jeigu šita dalis bus išardyta, tai bus smūgis Lietuvos biudžetui. Tūkstantis žmonių eksportuoja savo paslaugas: ten nusileidžia užsienio lėktuvas, jis suremontuojamas be jokių problemų, visi gebėjimai yra“, – kalbėjo jis.
A. Visockas pabrėžė, kad valstybė turėtų vertinti ne tik karinės infrastruktūros išlaikymo išlaidas, bet ir civilinės veiklos kuriamas pajamas.
„Mes tiesiog nebeturėsime pajamų ateityje valstybės biudžete, jeigu matysime tik išlaidas. Mano pasiūlymas yra visur matyti ir pajamas, ir išlaidas“, – sakė meras.
ELTA primena, kad Šiaulių oro uoste veikia karinė ir civilinė aviacija. Krašto apsaugos ministerija yra informavusi, kad neketina po 2027 m. kovo pratęsti civilinės aviacijos keleivių terminalo pastato nuomos sutarties, nes pastatas reikalingas kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams. Netekęs terminalo, oro uostas galėtų prarasti tarptautinį statusą.
Savivaldybė yra siūliusi integruoti oro uostą į Lietuvos oro uostų tinklą ir plėtoti jį kaip krovinių bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą.