„Jeigu visa tai (neigiamos rizikos – ELTA) įvyktų vienu metu, mūsų vertinimai rodo, kad biudžeto deficitas 2027 metais gali padidėti maždaug 0,7 procentinio punkto BVP“, – pirmadienį Seimo Audito komitete kalbėjo LB Ekonomikos departamento ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
Šiuo metu Seimo svarstomame 2027 metų valstybės biudžeto plane numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP.
Anot jo, tokia rizika kyla dėl galimo mažesnio, nei planuojama, pajamų iš geresnio mokesčių administravimo surinkimo ir papildomų išlaidų, kurios šiuo metu nėra pakankamai įvertintos biudžeto projekte.
Susiję straipsniai
Tarp galimų papildomų poreikių jis įvardijo geležinkelių infrastruktūros palaikymą, paramą Ukrainai ir viešosios bei privačios partnerystės būdu vykdomus projektus, kurie gali būti įtraukti į valdžios sektoriaus statistiką.
„Manome, kad suplanuoti finansų rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą. (...) Pagrindimas (…) būtų toks, kad visu laikotarpiu, pradedant nuo 2026 metų, yra planuojamas didesnis negu 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas“, – sakė V. Tuzikas.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius laikantis fiskalinės drausmės taisyklių, susijusių su grynųjų išlaidų augimu. Pasak jo, dėl to didėja rizika, kad Lietuvai gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra.
„Tai gali turėti ir tolesnių pasekmių – būti tam tikra prasme neigiama naujiena, dėl ko gali brangti skolinimasis Lietuvai tarptautinėse rinkose“, – teigė LB atstovas.
V. Tuziko teigimu, papildomas skolinimasis taip pat didintų valstybės išlaidas palūkanoms. Jis pažymėjo, kad biudžeto projekte numatytų pajamų surinkimas nėra garantuotas, o išlaidų poreikis gali išaugti.
LB taip pat kelia klausimų dėl planuojamos paramos būstui įsigyti. Ekonomisto vertinimu, ši priemonė, jei nebus kartu didinama būsto pasiūla, gali paskatinti spartesnį būsto kainų augimą.
„Mūsų vertinimu, ši parama be priemonių, kurios didintų būsto pasiūlą, gali vesti prie didesnio ir spartesnio būsto kainų augimo“, – sakė jis.
Biudžeto sprendimai turės juntamą poveikį kainoms
Kalbėdamas apie biudžeto poveikį kainoms, V. Tuzikas teigė, kad tiek šiuo metu siūlomi, tiek anksčiau priimti sprendimai turės juntamą poveikį infliacijai. Vis dėlto LB šiuo metu nemato rizikos kainų stabilumui.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad biudžeto sprendimai, ne tik šiuo metu siūlomi, bet ir tie, kurie buvo anksčiau priimti ir natūralu, kad tai yra biudžeto dalis, turės gana juntamą poveikį kainoms“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, maždaug ketvirtadalis kainų padidėjimo bus susijęs su biudžetiniais sprendimais. Tačiau, remiantis rugsėjį skelbtomis LB prognozėmis, prognozuojamo laikotarpio pabaigoje infliacija turėtų būti mažesnė nei 2,5–3 proc. Lietuvai būdingas lygis.
Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.