Eksporto augimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (86,5 proc.), plastikų ir jų dirbinių (18,1 proc.), antžeminio transporto priemonių ir jų dalių (10,2 proc.) eksportas.
Tuo metu importo didėjimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (44,6 proc.), farmacijos produktų (31,6 proc.), antžeminio transporto priemonių ir jų dalių (10,8 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per metus padidėjo 6,8 proc., importas – 12 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 18,6 proc., be mineralinių produktų – 4,7 proc.
Susiję straipsniai
Rugsėjį prekių eksportuota už 3,81 mlrd. eurų, o importuota už 4,52 mlrd. eurų. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 708,6 mln. eurų.
Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį eksportas padidėjo 10,3 proc., o importas – 22,3 proc.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas augo 8,8 proc., importas – 7,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8,7 proc.
2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia eksportuota į Latviją (13,6 proc.), Lenkiją (11,9 proc.) ir Vokietiją (9 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,9 proc.), Vokietijos (12,4 proc.) ir Latvijos (8,4 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).
Tuo metu daugiausia importuota mineralinių produktų (20,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,8 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22,4 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,1 proc.), baldų, apšvietimo įrangos ir surenkamųjų statinių (9,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių bei elektros įrangos (9,5 proc.).