Karvė neėda skaičių: kas iš tikrųjų lemia pieno ūkio produktyvumą?

Įmonės „Agrokoncernas“ gyvulininkystės mokslo tyrimų konsultantė, gyvūnų mitybos ir pieno ūkių produktyvumo ekspertė dr. Ramunė Grigalevičiūtė paaiškina, kur ūkiuose prarandama dalis galimų rezultatų ir kodėl svarbu vertinti ne tik raciono skaičiavimus, bet ir pašarų kokybę bei šėrimo praktiką.

Kiek pieno ūkyje iš tiesų prarandama dėl klaidų, kurių kasdien net nepastebime?

Viena dažnų pieno ūkių klaidų, pasak gyvūnų mitybos ekspertės dr. R. Grigalevičiūtės – susitelkti tik į apskaičiuotą racioną.

„Net ir labai tiksliai subalansuotas racionas neužtikrins laukiamo produktyvumo, jeigu karvė nesuės numatyto pašaro kiekio arba jo maistinės medžiagos bus prasčiau virškinamos. Svarbu reguliariai vertinti pašarus ir pagal jų faktinę sudėtį koreguoti racionus“, – pabrėžia ekspertė.

Rezultatą lemia ir šėrimo praktika – nuo mišinio paruošimo iki pašaro prieinamumo.

Nuostoliai nebūtinai pasireiškia staigiu primilžio kritimu. Jie gali kauptis kasdien, kai kiekviena karvė duoda šiek tiek mažiau pieno, nei galėtų.

„Jeigu tūkstančio melžiamų karvių bandoje kiekviena karvė per dieną duotų vos vienu kilogramu pieno mažiau, visas ūkis kasdien neprimelžtų maždaug tonos pieno“, – skaičiuoja dr. R. Grigalevičiūtė.

Netinkama mityba gali didinti medžiagų apykaitos, virškinimo ir reprodukcijos sutrikimų riziką. Ūkiui tai reiškia papildomas išlaidas, o ilgainiui – ir trumpesnį produktyvų karvių gyvenimą.

„Atvykus į pieno ūkį pirmiausia vertiname ne laboratorinių tyrimų rezultatus, o pačius pašarus ir jų laikymo sąlygas.

Daug informacijos galima gauti vien vizualiai ir jusliškai įvertinus pašarą – jo spalvą, kvapą, struktūrą, drėgnumą, vienodumą, galimus pelėsio ar gedimo požymius“, – vardija pašnekovė.

Jos teigimu, svarbu apžiūrėti ir siloso tranšėjas: įvertinti jų sandarumą, uždengimą, atpjovimo paviršių, pastebėti galimus gedimo ar kaitimo požymius. Net gerai paruoštas pašaras gali prarasti dalį maistinės vertės, jei netinkamai laikomas.

„Trečias žingsnis – turimų pašarų laboratorinių tyrimų analizė. Vertiname sausųjų medžiagų kiekį, maistinę sudėtį, ląstelienos rodiklius ir virškinamumą. Tačiau svarbu ne vien turėti tyrimų rezultatus, o žinoti, ar jie atspindi pašarus, kuriuos gyvūnai gauna dabar. Galiausiai vertiname, kaip pašaras pateikiamas gyvūnams – ar tinkamai paruoštas bendras pašarų mišinys, ar karvės jo nerūšiuoja ir ar pašaras joms nuolat prieinamas“, – vardija dr. R. Grigalevičiūtė.

Ji taip pat pabrėžia, kad pašarų kokybė ūkyje nuolat kinta. Ypač svarbu tirti savo ūkyje paruoštą silosą, nes jo maistinę vertę veikia derliaus nuėmimas, konservavimas ir laikymas.

„Kiekvienas pašaras turi būti vertinamas pagal tai, kokią problemą jis padeda spręsti konkrečiame ūkyje. Vienur gali trūkti energijos, kitur – tam tikrų baltymų frakcijų ar kitų maistinių medžiagų. Tai, kas viename ūkyje gali būti labai naudingas sprendimas, kitame gali nesuteikti jokios papildomos ekonominės naudos“, – sako dr. R. Grigalevičiūtė.

Pasak ekspertės, svarbu atsižvelgti ir į pašaro ėdamumą bei virškinamumą.

„Vertinant pašaro ekonominę naudą, reikia žiūrėti į realius rezultatus: kiek pašaro gyvūnai suvartoja, kaip keičiasi primilžis, pieno sudėtis, bandos sveikatingumas ir kiek kainuoja pagaminti kilogramą pieno. Turime įvertinti ne tik papildomas pajamas, bet ir papildomas išlaidas“, – pabrėžia mokslininkė.

Todėl didesnis primilžis dar nereiškia didesnio pelno: svarbu, ar papildomos pajamos atsveria pašarų ir kitas su bandos sveikatingumu susijusias išlaidas. Mityba, mokslas ir technologijos veikia kartu

Artimiausiais metais pieno ūkių produktyvumą, dr. R. Grigalevičiūtės vertinimu, labiausiai keis tikslesnė gyvūnų mityba, genetinė atranka ir išmaniosios bandos valdymo technologijos.

Mokslo ir praktikos sąsajas „Agrokoncerno grupė“ plėtoja ir bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), su kuriuo kuria unikalų gyvulininkystės modelį.

„Genominiai tyrimai leidžia anksčiau įvertinti gyvūnų genetinį potencialą, o atranką vykdyti atsižvelgiant ne vien į primilžį, bet ir į sveikatingumą, vaisingumą, pašarų panaudojimo efektyvumą bei ilgaamžiškumą.“ – aiškina dr. R. Grigalevičiūtė.

Investicijos į genetiką gali padėti ūkiui siekti didesnio primilžio, geresnės pieno sudėties, sveikesnės ir ilgiau produktyvios bandos.

„Genetikos, mitybos ir bandos valdymo nereikėtų vertinti kaip atskirų ar tarpusavyje konkuruojančių veiksnių. Priešingai – jie turi veikti kartu ir vienas kitą papildyti. Genetika suteikia gyvūnui tam tikrą produktyvumo potencialą, tačiau tai, kiek šio potencialo bus realizuota, labai priklauso nuo šėrimo, laikymo sąlygų, sveikatingumo ir kasdienio bandos valdymo“, – aiškina ekspertė.

O gyvūnų aktyvumą, atrajojimą, elgseną ir produktyvumą stebinčios technologijos gali padėti anksčiau pastebėti sveikatos ar šėrimo sutrikimus. Pasak ekspertės, kuo greičiau nustatoma problema, tuo daugiau galimybių ją spręsti, kol ji dar neatsiliepė pieno gamybai.

„Didžiausią pažangą, mano nuomone, lems ne pavienės technologijos, o jų tarpusavio integracija. Ateityje pieno ūkyje genetiniai duomenys, gyvūnų mityba, sveikatingumas ir kasdieniai produktyvumo rodikliai turėtų būti vertinami kaip viena sistema“, – teigia ji.

„Agrokoncerno grupė“ gyvūnų mitybos kompetenciją plėtoja ir Kretingoje, kur modernizuotoje pašarų gamykloje gaminami kombinuotieji, koncentruotieji bei ekstruduoti pašarai įvairiems gyvūnams. Ūkininkams taip pat teikiamos konsultacijos šėrimo klausimais, padedančios pašarus pritaikyti konkretaus ūkio poreikiams.

„Vienas iš „Agrokoncerno“ privalumų – galimybė į gyvūnų mitybą žvelgti kompleksiškai, pradedant pašarinių augalų auginimu, jų derliaus nuėmimu, konservavimu ir baigiant subalansuoto raciono sudarymu bei jo poveikio gyvūnų produktyvumui vertinimu“, – sako dr. R. Grigalevičiūtė.

Todėl vertinant pieno ūkio rezultatus svarbu skaičiuoti ne tik primilžį, bet ir kiek kainuoja pagaminti kilogramą pieno. Apie tai, kas lemia pieno ūkių produktyvumą ir kaip jį didinti, dr. R. Grigalevičiūtė kalbėjo ir lapkričio 5 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykusiame „Agroforume 2026“.