„Būsimo Kruizinių laivų terminalo projektas yra vienas tų, kuriais norisi didžiuotis. Tai ne tik naujos krantinės ištaigingiems kruiziniams laivams, tai – uostamiesčio dvasią įprasminantis projektas, jungiantis uostą ir miestą, laivus ir žmones.
Praėjusiais metais prasidėjusios statybos iki šiol vyko sklandžiai – jausdami gyventojų palaikymą bei supratimą dirbome nenukrypdami nuo grafiko, o iš vandens kylanti nauja žemė mums visiems primindavo, kad vis labiau artėjame prie tikslo.
Deja, visiškai netikėti Klaipėdos savivaldybės sprendimai lėmė, kad terminalo statybvietėje įsivyravo iki šiol čia nematyta ramybė.
Klaipėdos jūrų uostą pasieks rekordinės investicijos: plės pietinę dalį
Klausimų kol kas – daugiau nei šiuo metu turime atsakymų ir, kol jų laukiame, prarandame brangų laiką, o kasdienius nuostolius skaičiuojame dešimtimis tūkstančių eurų. Siekiame kuo greičiau vėl atnaujinti darbus ir kurti mums visiems svarbią erdvę prie vandens, kurios verta laukti ir kuria norėsis didžiuotis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Sprendimą dėl transporto priemonių masės ribojimo į statybvietę vedančiuose keliuose Klaipėdos savivaldybė priėmė spalio pabaigoje ir netrukus mieste atsirado tai nurodantys ženklai. Šiuo metu laukiama paaiškinimų dėl savivaldybės sprendimo.
Susiję straipsniai
Iki įvedant ribojimus Klaipėdos uosto direkcijai nebuvo pateikta pastabų dėl statybų proceso ar raginimų jį keisti, tad tokio sprendimo nebuvo galima prognozuoti ar jam kaip nors pasiruošti.
Nuo pat būsimo terminalo statybų pradžios Klaipėdos uosto direkcija kartu su darbus atliekančiais rangovais prašė gyventojų supratimo, jautė miestiečių palaikymą bei organizuodama statybų procesą dėjo pastangas, kad darbai nejauktų įprasto miesto gyvenimo ritmo.
Ne išimtis ir šią vasarą pradėtas krantinių užpildymo gruntu etapas. Formuojant krantines nuspręsta panaudoti iš uosto akvatorijos iškasamą gruntą. Tai leido sumažinti sausuma į statybvietę gabenamo grunto kiekį. Iš viso į būsimų krantinių pagrindą nugramzdinta daugiau nei 48 tūkst. kub. m uosto akvatorijoje iškasto grunto.
Likęs reikalingas gruntas į būsimo Kruizinių laivų terminalo teritoriją iki šiol keliavo sausumos transportu. Siekiant netrikdyti įprasto miesto gyvenimo ritmo, gruntą gabenančio transporto judėjimo grafikas buvo planuojamas taip, kad automobiliai būtų kuo mažiau pastebimi ir nesudarytų papildomų spūsčių.
Kiekvieno į būsimo terminalo teritoriją riedančio sunkvežimio svoris siekdavo iki 40 tonų. Pagal šiuo metu galiojantį susisiekimo ministro įsakymą, tokios masės transporto priemonėms nėra taikomi papildomi ribojimai. Taigi, įvestas 25 tonų reikalavimas yra toks drastiškas, kad prie jo prisitaikyti, keliskart neišauginant transporto srautų, tapo neįmanoma.
Šiuo metu terminalą statantis rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos uosto direkcija vykdymą, kadangi dėl įvestų apribojimų negali atlikti numatytų darbų. Jeigu darbai sustotų mėnesiui, rangovo skaičiavimais, nuostoliai pasiektų 300 tūkst. eurų sumą.
„Visos mašinos, kurios atvažiavo ketvirtadienį, buvo nubaustos. Kiekvienam vairuotojui buvo išrašyta 300 eurų bauda. Tokių baudų gavome apie 30. Projektas yra paralyžiuotas, kadangi medžiagos negali patekti, o be medžiagų darbai negali vykti.
Jeigu vežame 40 tonų sąstatu, vienu reisu atvežame apie 25 tonas medžiagų. Jeigu vežame mašinomis, kurių bendras svoris turi būti iki 25 tonų, galime atvežti 5–7 tonas smėlio. Tai keturis kartus mažiau medžiagų per vieną reisą. Taigi, transporto kiekis padidėtų keturis kartus, atitinkamai keturis kartus auga ir transportavimo kaštai“, – sako bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.
Vandenyje naujai formuojamos sausumos teritorijos plotas sieks apie 25 tūkst. kv. m. Iki šiol buvo suformuota daugiau kaip trečdalis šios teritorijos, kuri organiškai įsilies į Klaipėdos urbanistinę panoramą, taps svarbiu naujai besiformuojančio naujos kokybės centro dalimi.
Naujasis terminalas kuriamas ne tik kaip Klaipėdos uostui reikalinga infrastruktūra, jis atlieps ne vienerius metus klaipėdiečių brandintą idėją miesto centre turėti dar vieną priėjimą prie vandens, čia taip pat numatytos laisvalaikio bei renginių erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, mažosios architektūros akcentai, galimybės kurtis smulkiajam verslui.
50,3 mln. vertės naujasis terminalas – investicija į Klaipėdos, uosto ir Lietuvos ateitį bei jos tarptautinį patrauklumą, atversianti galimybes priimti daugiau kruizinių laivų.
2027-aisiais vizitus į Klaipėdą yra patvirtinę daugiau nei 100 laivų, o 2028-aisiais jau registravosi atplaukti daugiau nei 130 laivų. Kai kurie jų, registruodami įplaukimus, planuoja švartuotis naujajame terminale, kadangi žinia apie būsimą modernią infrastruktūrą kruizinės laivybos rinkoje jau gana gerai žinoma. Taigi, projekto vėlavimas sukeltų reputacinių pasekmių Lietuvai.