Byra paskutinis skydas nuo infliacijos šuolio: netrukus ims brangti ir maistas (1)

Latvijos BVP šiemet turėtų didėti 3 proc. ir 2 proc. kitąmet, o Estijos – 2,5 proc. šiemet ir 2,2 proc. 2027 metais. SEB ekonomistai tikisi dar dviejų Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimų šiame cikle, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Šių metų realiojo BVP augimo prognozę bankas sumažiname nuo 3 iki 2,7 proc. dėl silpnesnio, negu laukėme, trečiojo ketvirčio ekonomikos pokyčio rezultato. Tačiau matome aiškią galimybę, kad Valstybės duomenų agentūra ateityje pagerins ir ketvirčio, ir visų metų rezultatą būsimų revizijų metu. Galima priminti, kad neseniai reguliarios peržiūros metu nuo 2,9 iki 3 proc. buvo pagerintas 2025 m. BVP pokytis.

Tikėjomės, kad trečią ketvirtį susilpnėjusi ekonomika dėl atsiimtų ir leidžiamų II pakopos pensijų fondų pinigų trauksis, tačiau nuosmukio mastas buvo didesnis, negu manėme. Kol kas žinome, kad reikšmingą neigiamą įtaką darė trečią ketvirtį nuvylusi statybos darbų apimtis. Nerimą kelia ir nuviliantys informacijos ir ryšių sektoriaus rezultatai. Kita vertus, pavojinga susitelkti tik į vieno ketvirčio pokyčius, nes jie labai kinta ir viena iš pastarųjų kintamumo priežasčių yra trumparegiški valdžios sprendimai.

Nors Lietuvos verslas susidūrė tiek su šoktelėjusiomis energetikos produktų kainomis, tiek su tam tikrais tiekimo grandinių trikdžiais, prekių ir paslaugų eksportas šiemet auga stipriau, negu baimintasi. Lietuvoje darbo našumas šiemet irgi toliau didėjo. Bet ekonomikoje vis dar daug inercijos ir tokie veiksniai kaip toliau sparčiai augančios darbo jėgos, energetikos ir palūkanų sąnaudos artimiausiu metu turėtų pristabdyti eksportuotojų apsukas.

Reikėtų pripažinti, kad namų ūkių vartojimas šiemet auga lėčiau, negu prognozavome pernai, nors atsiimtos iš II pakopos pensijų fondų lėšos gerokai viršija lūkesčius. Per pirmas tris lėšų atsiėmimo iš II pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė pusė dalyvių, o į iš dalies ar visai pasitraukusių sąskaitas pervesta beveik 4,3 mlrd. eurų suma, kuri sudaro 5,1 proc. praėjusių metų BVP. Kol kas panašu, kad namų ūkių išlaidos lyginamosiomis kainomis šiemet netgi augs lėčiau negu pernai.

Šoktelėjusi vartojimo prekių ir paslaugų infliacija yra vienas iš galimų silpnesnio, negu laukta, privataus vartojimo paaiškinimų. Rugsėjį ir spalį infliacija buvo šiek tiek mažesnė, negu prognozuota, todėl šiek tiek – nuo 5,3 iki 5,2 proc., sumažinome vidutinės metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozę šiems metams. Tiesą sakant, pagrindinis infliacijos šuolis šiemet buvo metų pradžioje, o vėliau infliacija Lietuvoje netgi buvo mažesnė negu vidutiniškai euro zonoje: spalį, lyginant su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo 2,1 proc. didesnės, kai euro zonoje jos vidutiniškai augo 2,7 procento.

Kita vertus, aiškiai matydami, kad santykinai aukšta infliacija Lietuvoje artimiausiais mėnesiais išsilaikys, padidinome 2027 m. vidutinės infliacijos pagal SVKI prognozę nuo 3,5 iki 4,4 procento.

Artimiausiomis savaitėmis sužinosime, ne tik kiek kitąmet pabrangs gamtinės dujos ar visuomeninio tiekimo elektra buitiniams vartotojams, bet ir kiek keisis akcizai degalams, saldintiems gėrimams ir tabakui, lyginant su tuo, kas dabar nustatyta Akcizų įstatyme. Šiemet nuo didesnės infliacijos sulaikė pigęs maistas.

Tikėtina, kad iki metų pabaigos išliks metinė maisto kainų defliacija, tačiau kitąmet pokyčių kryptis turėtų pasikeisti ir maisto produktai ims brangti dėl didėjančių gamybos sąnaudų. Paslaugų kainų infliacija 2027 m. veikiausiai bus mažesnė negu šiemet, jeigu pasiteisins prognozė dėl kukliau augsiančių darbo jėgos sąnaudų.

Vartotojų lūkesčiai šių metų rudenį Lietuvoje pradėjo prastėti ir tai nestebina vertinant ne tik energetikos produktų kainų infliaciją, bet ir atsargumą dėl mūsų šalies ekonomikos pokyčių kitąmet. Tiesa, Lietuvos vartotojai spalį buvo antri pagal optimizmą ES. Jau paskelbta, kad kitąmet valdžios politika bus ganėtinai dosni, ir bent jau mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai galės kurį laiką jaustis ramūs. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija kitąmet augs 10,4 proc., arba gerokai sparčiau negu prognozuojama infliacija.

Darbo rinkoje kol kas santykinai ramu. Nedarbas trečią ketvirtį siekė 6,4 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis negu prieš metus. Ilgalaikis nedarbas krito iki žemiausio lygio nuo 2007 metų. Tačiau auga nerimas ir abejonės dėl dirbtinio intelekto įtakos darbo rinkai. Nerimą kursto ir tai, kad IT ir ryšių sektoriuje darbuotojų skaičius yra sumažėjęs labiausiai iš visų ekonominių sektorių. Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis padidės minimaliai nuo 6,7 proc. šiemet iki 6,8 proc. kitąmet.

Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą pusmetį augo net 9,7 proc. ir reikšmingai viršijo prognozę. Tačiau liekame prie nuomonės, kad kitąmet tokio augimo tempo išlaikyti nepavyks ir vidutinės algos pokytis sieks 7,2 procento. Kitąmet ne tik lėčiau negu šiemet augs minimali mėnesio alga ir visa ekonomika, tačiau kukliau turėtų didėti ir darbo užmokesčio fondas valstybės sektoriuje.

Pristatytas valstybės biudžetas, kuriame prognozuojamas 3,8 proc. BVP ir 4,8 proc. BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitai 2027 ir 2028 metais (Valstybės kontrolė perspėja dėl dar didesnio deficito, nes ne visos būsimos išlaidos yra įtrauktos) ir sparčiai auganti skola, aiškiai rodo pasekmes to, kad valdžia, per kelerius metus reikšmingai padidėjus gynybos išlaidoms, vis dar atideda sudėtingus sprendimus arba santykinai mažinti kitas išlaidas, arba reikšmingiau didinti mokestines pajamas.

Abu keliai būtų stabdantys ekonomiką trumpuoju laikotarpiu ir vargu ar valdžia artimiausiu metu ryžtųsi sunkiems sprendimams. Todėl, matyt, artimiausiais mėnesiais gyvensime įvairių pasiūlymų iš suinteresuotų grupių srauto chaose, o realių reikšmingų sprendimų, galinčių sumažinti deficitą, veikiausiai nebus.

Euro zonos ekonomika yra atsparesnė energetikos krizei, palyginti su SEB ekonomistų lūkesčiais. Trečią ketvirtį euro zonos BVP augo 0,4 proc., o metinis pokytis buvo 1,3 procento. SEB ekonomistai pagerino šių metų BVP pokyčio prognozę nuo 0,9 proc. iki 1,1 proc., tačiau kitų metų 1,3 proc. augimo prognozės nepakeitė. Šiek tiek spartesnį ekonomikos augimą kitąmet turėtų lemti didesnės investicijos, ypač į infrastruktūrą ir gynybą. Namų ūkių vartojimas augs panašiu tempu kaip ir šiemet, o eksporto perspektyvas toliau ribos struktūriniai iššūkiai.

Infliacijos prognozė pabloginta dėl išliekančių aukštų energetikos produktų kainų. Banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje 2026 m. sieks 3,1 proc., 2027 m. sumažės tik iki 2,9 proc. Vidutinė bazinė infliacija kitąmet turėtų būti panaši kaip ir šiemet – 2,4 procento, o 2028 metais susitrauks iki 2 procentų. Tokia infliacijos trajektorija nebus priimtina ECB, todėl ekonomistai prognozuoja dar du bazinės palūkanų normos iki 3 proc. didinimus šiame cikle: 2026 m. gruodį ir 2027 m. kovą.

JAV ekonomikos raida taip pat viršija lūkesčius, todėl 0,2 proc. punkto atitinkamai iki 2,4 ir 2,3 proc. yra gerinama šių ir kitų metų BVP pokyčių prognozė.

SEB ekonomistai tikisi 2,4 proc. ekonomikos augimo šiemet ir 2,3 proc. kitąmet. Ekonomikos augimą teigiamai veikia investicijos į dirbtiniam intelektui reikalingą infrastruktūrą ir turtingesnių namų ūkių vartojimas. Tiesa, tenka didinti ir infliacijos prognozes. Šiemet banko ekonomistai prognozuoja vidutinę 3,5 proc., kitąmet – 2,4 proc. infliaciją.

Tikėtina, kad vertinant infliacijos trajektoriją ir pakankamai stiprius darbo rinkos rodiklius pastaraisiais mėnesiais Federalinio rezervo sistema gruodį dar kartą padidins palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 4,0–4,25 procento. Tačiau kitąmet galime sulaukti ir vėl JAV pradedančių mažėti bazinių palūkanų normų. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti šiek tiek stipresnis ir siekti apie 1,17 JAV dolerio.