„Ruošiamės naujam Lietuvos energetikos sistemos atsparumo žingsniui, taip vadinamam energetinių salų konceptui – tai tiesiog gebėjimas dirbti Lietuvai tam tikrose salose“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Jei būtų kažkuris regionas, dėl kažkokių priežasčių atsikabinęs nuo visos Lietuvos energetikos sistemos, šitas salų konceptas leistų tam regionui operuoti, ar jei visa Lietuva subyrėtų į septynias skirtingas salas – kiekviena sala galėtų operuoti ir užtikrinti bent jau minimalų elektros energijos tiekimą vartotojams“, – aiškino jis.
Bendra dešimties naujų elektrinių galia sieks 800 megavatų (MW) – šiuo metu generacijos pajėgumai Lietuvoje siekia 1,5 gigavato (GW). Tai bus lanksčios elektrinės, kurios gali greitai reaguoti į sistemos poreikius ir palaikyti jos stabilumą.
Istorinis žingsnis: Lietuva atsijungė nuo BRELL žiedo, proceso metu sutrikimų nefiksuota
Taip pat reikės atnaujinti dalį esamų elektrinių, padidinant jų galimybes išlaikyti elektros tiekimą avariniu atveju. Anot „Litgrid“ vadovo, ši koncepcija sukurta remiantis Ukrainos patirtimi, be to, įvertinus gamtos stichijų padarinius, sabotažo išpuolių, kibernetinių atakų grėsmę.
Be to, bus užtikrintas keturių salų izoliuotas veikimas ne pilna apimtimi jau 2028 metais.
Susiję straipsniai
„Litgrid“ parengta šalies elektros sistemos izoliuoto veikimo paslaugų koncepcija numato, kad iš viso septynios salos, avariniu atveju veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos ir padengiančios visą Lietuvos teritoriją, bus formuojamos pagal perdavimo tinklo struktūrą ir pagrindinius tinklo mazgus.
Izoliuotas veikimas – stichijų ir sabotažų atveju
Pasak A. Šemeškevičiaus, kritiniu atveju vienam iš regionų, vadinamajai salai, atsijungus, būtų išskiriamos prioritetinės vartotojų grupės – ligoninės, specialiosios tarnybos, užtikrinant mobiliojo ryšio, šildymo, vandens tiekimą, paskutinėje vietoje tiekimas būtų užtikrinamas verslo subjektams.
„Skaičiuojame, kad gyventojai gautų ne mažiau kaip 8 valandas per parą elektros energiją – tai blogiausias scenarijus, tai reiškia, kad ne mažiau nei 8 valandos. Jeigu švies saulė ar pūs vėjas ir tuo metu toje vadinamoje saloje generatoriai veiks, akivaizdu, kad tos 8 valandos gali išsiplėsti ir iki pilnos paros“, – tikino jis.
Sistemos operatorė skelbs paslaugų aukcionus, kuriuos laimėję rinkos dalyviai turės per penkerius metus įrengti naujus lanksčius elektros gamybos pajėgumus, o vėliau pagal 15 metų sutartį teiks regionines izoliuoto veikimo paslaugas.
Anot „Litgrid“ vadovo, nustatytas 15 metų įsipareigojimas dėl elektros tiekimo paslaugų įsigijimo suteiks daugiau apibrėžtumo investuotojams, be to, neatmetama galimybė po šio termino sutartis pratęsti.
„Apsibrėžėme tą 15 metų laikotarpį, nes manome, kad jis suteikia daug komforto investuotojams, yra aiškumas, be to, kažkiek transformuojasi energetikos rinka, todėl ilgesniam laikotarpiui iškart įsipareigoti gali būti irgi tam tikra rizika“, – aiškino A. Šemeškevičius.
Šiuose aukcionuose dalyvaujantiems vystytojams nebus taikomi jokie apribojimai dalyvauti rinkoje.
„Mes generavimo pajėgumus pirksime kaip paslaugą iš rinkos, ir jokių apribojimų, kokias kitas paslaugas jie teikia, nebus. Iš esmės jie gali teikti bet kokias kitas balansavimo, elektros gamybos ar šilumos gamybos paslaugas“, – tikino „Litgrid“ vadovas.
„Litgrid“ vertinimu, šių naujų paslaugų poreikis elektros perdavimo tarifą po 2033 m. didins 0,67 cento už kilovatvaldandę (kWh).
Tačiau naujos lanksčios elektrinės, kaip tikimasi, prisidės prie žemesnių elektros kainų pikų ir mažesnių vidutinių didmeninių rinkos kainų.
Planuojama, kad patvirtinus teisės aktų ir reguliacinius pokyčius aukcionai bus skelbiami 2027 m.
Antradienį „Litgrid“ paskelbė viešąją konsultaciją dėl izoliuoto veikimo paslaugų koncepcijos ir kviečia rinkos dalyvius susipažinti su planuojamomis paslaugų sąlygomis, techniniais reikalavimais bei pateikti siūlymus.
Atnaujintą koncepciją preliminariai numatyta paskelbti ateinantį sausį.