2026 m. spalį vidutinė metinė infliacija sudarė 5,1 proc.
Agentūros teigimu, metinei infliacijai didžiausią įtaką darė pabrangę degalai, šilumos ir elektros energija, medienos kuras, autoservisų bei maitinimo įstaigų paslaugos. Tuo metu kainų spaudimą švelnino atpigusi mėsa, duona, pieno produktai, aliejus bei naudoti automobiliai.
Mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pabrangusios buitinės valymo priemonės, degalai, daržovės, neformalusis švietimas ir drabužiai. Priešinga kryptimi kainas stūmė atpigusios atostogų išvykos, šiluma, apgyvendinimo paslaugos, kelionės traukiniais bei asmens priežiūros priemonės.
Kiek realu, kad iki metų pabaigos augs palūkanų normos? „Dabar reakcijos laikas visai kitoks“
Vartojimo prekių kainos 2026 m. spalį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,9 proc., rinkos kainos padidėjo 0,4 proc.
Susiję straipsniai
2026 m. spalį, palyginti su rugsėju, rekreacijos, sporto ir kultūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 2,5 proc. Pasirodžius naujoms rudens–žiemos sezono kolekcijoms, aprangos ir avalynės kainos padidėjo 3,1 proc.
Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc. Daugiausia įtakos turėjo kitų asmeninių transporto priemonių degalų (9,3 proc.), keleivių vežimo taksi paslaugų (6,8 proc.), padangų (3 proc.) kainų padidėjimas. Tačiau sumažėjo keleivių vežimo traukiniais (34,4 proc.), keleivių vežimo oro transportu (6,9 proc.) paslaugų kainos.
Būsto apstatymo, namų ūkio įrangos ir kasdienės namų priežiūros prekės ir paslaugos pabrango 2,4 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas tuo metu siekė 0,2 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 6,6 proc., paslaugų kainos – 6,9 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 9,2 proc., rinkos kainos – 6,3 proc.