„Yra keli dalykai, kuriuos čia būtų galima išskirti kalbant apie biudžetą. Dėl kai kurių dalykų daugiau ar mažiau lyg ir sutariama. Jie jau ne kartą minėti viešojoje erdvėje: papildomas azartinių lošimų apmokestinimas, demokratų pasiūlytas cukraus mokesčio didinimas gaiviesiems gėrimams ir panašiai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
„Bet turbūt tiek ir yra tų dalykų, dėl kurių daugiau ar mažiau sutariama. Visi kiti dalykai tebėra diskusijų objektas“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, koalicijos partneriams kol kas nepavyksta susitarti ir dėl naftos perdirbėjos „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo. A. Verygos teigimu, iš šio mokesčio surinktomis lėšomis būtų galima kompensuoti pajamas, kurių biudžetas netektų sumažinus degalų akcizus.
Susiję straipsniai
„Dėl viršpelnio naftos perdirbimo įmonėje kol kas nėra kažkokio aiškaus sutarimo. Nes čia tiek mūsų, tiek demokratų buvo siūlymas, kad, galvojant apie pabrangusį kurą ir galimybę mažinti akcizą, tą akcizo mažinimą kompensuotume naftos perdirbimo įmonių pelnais“, – aiškino LVŽS lyderis.
Vis dėlto, anot jo, šiam siūlymui sulaukta pasipriešinimo, o diskusijas apsunkina ir informacijos apie naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ finansinius rezultatus trūkumas.
„Daug kas tam priešinosi, nes turbūt viena iš problemų yra tai, kad pats „Orlen“ nepateikė ataskaitų – neaišku, kiek jis uždirbo. Tai nelabai aišku, ką tokiais atvejais daryti“, – teigė A. Veryga.
Reikšmingai sutaupyti biudžeto lėšų nesitiki
Kalbėdamas apie galimybes mažinti valstybės išlaidas, A. Veryga kritikavo Vyriausybę, esą ši per vėlai pradėjo ieškoti būdų taupyti biudžeto lėšas.
„Mums yra keli svarbūs dalykai. Dabar mes kalbėjome apie pajamas, bet dar yra dvi dedamosios: tai galimybė kažkur sutaupyti ir poreikis kažkur išleisti pinigus“, – sakė politikas.
Jo vertinimu, galimų sutaupymo priemonių reikėjo ieškoti dar prieš viešai pristatant kitų metų valstybės biudžeto projektą.
„Dėl galimybės sutaupyti, aš manau, kad šiuo atveju Vyriausybė smarkiai pavėlavo, nes labai gaila, kad į tas diskusijas nebuvo rimtai pažiūrėta iki pateikiant biudžetą viešai“, – teigė A. Veryga.
Pasak jo, dabar sudarytai darbo grupei sudėtinga įvertinti, kur būtų galima sumažinti išlaidas, nes tam iš anksto turėjo pasirengti ir ministerijos.
„Manau, kad kažkiek bus sutaupyta, bet tikrai tai nebus kažkokia labai reikšminga suma“, – pridėjo LVŽS pirmininkas.
Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.