„Šiuo metu gamyboje nėra reikšmingo nepanaudoto gamybos veiksnio, todėl, jei mes papildomai skatiname ekonomiką, visa tai veikia ne per didesnę gamybą ar ekonomikos aktyvumą, bet per didesnes kainas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė G. Šimkus.
Pasak jo, biudžete numatytos papildomos išlaidos, sudarančios apie 1,3 proc., apima Šeimos paketą, darbo užmokesčio ir pensijų didinimą bei kitas priemones. Jų poveikis infliacijai bus jaučiamas palaipsniui – kitąmet jis sieks 0,1 proc. punkto, o 2029 metais išaugs iki 0,8 proc. punkto.
„Visa tai apibendrinus, mes sakome, kad apie ketvirtadalį per kitus trejus metus būsimos infliacijos nulems biudžeto projektuose užkoduotos išlaidos“, – teigė LB vadovas.
Susiję straipsniai
Konkrečiai, LB vertinimu, dėl biudžete numatytų priemonių 2027 metų infliacija būtų 0,7 proc. punkto didesnė, 2028 metais – 1,2 proc. punkto, o 2029 metais – 1,1 proc. punkto, nei būtų nesiėmus šių papildomų priemonių.
Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, toks poveikis savaime nereiškia grėsmės kainų stabilumui. Jo vertinimu, infliacija Lietuvoje turėtų palaipsniui mažėti, o 2028–2029 metais grįžti į 2,5–2,9 proc. lygį, kurį LB laiko tinkamu Lietuvai.
Anot LB, Lietuva skolinasi bene brangiausiai euro zonoje
G. Šimkus taip pat atkreipė dėmesį į augančią valstybės skolos kainą. Pasak jo, Lietuva šiuo metu moka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje, o valstybės skolos palūkanos yra panašios į Italijos, Prancūzijos, Graikijos ar Belgijos.
„Manau, kad nepakankamai suvoktas yra vienas dalykas – Lietuva šiuo metu moka vienas aukščiausių palūkanų euro zonoje“, – sakė jis.
LB vadovo teigimu, vidutinis Vyriausybės vertybinių popierių portfelio pajamingumas šiuo metu siekia apie 2,5 proc., o naujos skolos palūkanos – apie 4,5 proc. Be to, per penkerius metus vidutinė skolos trukmė sutrumpėjo nuo 10 metų iki kiek daugiau nei 7 metų, todėl skolą tenka refinansuoti dažniau.
„Mes tą dalyką darome vis brangiau ir brangiau – bene brangiausiai visoje euro zonoje“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, papildoma rizika Lietuvai kiltų, jei šaliai būtų pradėtos taikyti perviršinio deficito procedūros – tokiu atveju investuotojai galėtų dar labiau vertinti Lietuvos kredito riziką.
G. Šimkus taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos pajamų mokesčių lygį, palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu. Jo teigimu, Lietuva šiuo aspektu panaši į Bulgariją, o tai esą yra svarbi aplinkybė svarstant, kaip stiprinti valstybės finansus.
Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.