NSMOT teigimu, toks ministerijos siūlymas kelia rimtą riziką, kad socialinės garantijos taps priklausomos nuo politinių sprendimų ir biudžeto prioritetų kaitos.
„Valstybės biudžetas visada yra politinių prioritetų atspindys. Todėl negalime priimti argumentų, kad išmokų indeksavimas priklausys nuo to, kiek valstybė kiekvienais metais turės finansinių galimybių. Kaip rodo praktika, kasmet atsiranda vis naujų prioritetų. Tačiau skurdžiausiai gyvenančių žmonių poreikiai niekur nedingsta. Negalime vadinti socialiai teisinga politika tokios sistemos, kurioje mažiausias pajamas gaunantys žmonės lieka paskutinėje biudžeto prioritetų vietoje“, – pranešime cituojama NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė.
Šiuo metu veikiantis automatinis indeksavimas užtikrina žmonių, priklausomų nuo socialinės apsaugos sistemos išmokų ir neturinčių galimybių savo pajamų padidinti darbo rinkoje, prognozuojamą ir reguliarų pajamų augimą. Tuo metu naujas pakeitimas, pasak A. Adomavičienės, kurtų sąlygas išmokų peržiūrėjimą atidėti ar apriboti.
Susiję straipsniai
Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šalpos negalios ir senatvės pensijos nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD), kuris šiuo metu yra 468 eurai.
„Jei gaunama šalpos pensija net nesiekia šio dydžio, natūralu, kad situacija labai sudėtinga, o žmonės iš gaunamų pajamų negali patenkinti net minimalių poreikių: įsigyti kokybiško maisto, vaistų, sumokėti už būstą“, – aiškino A. Adomavičienė.
Jos teigimu, indeksavimas yra minimali, bet nepakankama priemonė sprendžiant skurdo problemą. Tam būtina iš esmės peržiūrėti išmokų skaičiavimo principus ir užtikrinti jų adekvatumą.
NSMOT ragina Vyriausybę ir Seimą išlaikyti kasmetinį socialinių išmokų, bazinių dydžių ir pensijų indeksavimą bei užtikrinti, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės galėtų patenkinti būtiniausius poreikius.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 22,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2018 metų bei buvo aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. šalies gyventojų, o pažeidžiamiausių grupių padėtis ženkliai blogėjo.