Sunki žiema Europoje – dar ne viskas: ekspertai įspėja dėl kitų metų

100 eurų už megavatvalandę – tris kartus brangiau nei pernai, o tai reiškia, kad Europai gresia sunkiausia žiema nuo 2022 m., kai Vladimiras Putinas surengė dujų blokadą ES, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Šįkart krizę sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo karas su Iranu, o ekspertai įspėja, kad net jei Artimuosiuose Rytuose nedelsiant įsivyrautų taika, europiečiai už elektrą ir šildymą turės permokėti ir kitą žiemą.

ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) apskaičiavo, kad dėl karo su Iranu Europos dujų vartotojai šiais metais jau sumokėjo iki 33 mlrd. eurų daugiau už tą patį dujų kiekį. O žiema dar net neprasidėjo, rašo „bbc.com“.

„Net ir pagal optimistiškiausią scenarijų, kad konfliktas baigsis iki metų pabaigos, dujų kainos, mūsų vertinimu, deja, toliau kils“, – sakė tyrimų ir konsultacijų grupės „Wood Mackenzie“ vyriausiasis Europos dujų rinkos analitikas Tomas Marzecas-Manseris.

Dujos ES ištisus metus deginamos elektrinėse ir pramonės įmonėse, jų reikia gaminant trąšas ir chemikalus, o žiemą jomis šildoma. Todėl nuo lapkričio iki kovo kainos visada yra aukštesnės, o ES kliaujasi atsargomis požeminėse saugyklose.

Šįkart dėl karo dujos vasarą kainavo brangiai, o iki šildymo sezono pradžios saugyklas pavyko užpildyti tik 75 proc. Jose dabar sukaupta šiek tiek mažiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Palyginimui: dvi ankstesnes žiemas ES iš atsargų sudegino po 60–66 mlrd. kubinių metrų.

Net jei artėjanti žiema bus šilta, iki pavasario saugyklos ištuštės, o tai reiškia, kad kitą vasarą jas teks papildyti daugiau nei įprastai. Europai reikės dar 10 mlrd. kubinių metrų dujų, kad saugyklos būtų užpildytos 80 proc., kaip ir šiais metais, ir 20 mlrd. – kad būtų užpildytos 90 proc., kaip reikalauja Europos Komisija, apskaičiavo Oksfordo energetikos tyrimų instituto (OIES) analitikas Jackas Sharples‘as.

Dėl to kainos ir ateinančią vasarą išliks aukštos, o tai reiškia, kad ES dar mažiausiai metus teks patirti didesnes išlaidas už elektrą ir šildymą.

Visa tai jau patyrėme 2022–2023 m. žiemą, kai Rusija po invazijos nutraukė dujų tiekimą Europai.

„Ir vėl tas pats. Stebina ir, tiesą sakant, labai nemalonu, kad taip greitai vėl atsidūrėme panašioje situacijoje“, – sakė politinės rizikos konsultavimo įmonės „Eurasia Group“ pasaulinės energetikos ekspertas Henningas Gloisteinas.

„Dar visus metus teks suktis šiame užburtame rate, o ekonomika dar metus turės kentėti dėl padidėjusių dujų kainų, – sakė H. Gloisteinas tinklalaidėje „Montel“. – Taigi dar metus ar dvejus mums teks mokėti dideles sąskaitas už elektrą ir šildymą.“

Kadangi saugyklose esančių atsargų nepakanka šaltai žiemai, Europai teks padidinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkimus. O dujų trūksta dėl karo Persijos įlankoje, kur izoliuotas Kataras.

Iki karo Kataras tiekė 20 proc. viso SGD kiekio pasaulinei rinkai. Hormūzo sąsiaurio blokada sukėlė beveik 50 mlrd. kubinių metrų trūkumą.

Viskas galėjo būti dar blogiau, jei kitos šalys nebūtų padidinusios tiekimo 36 mlrd. kubinių metrų, išplėtusios dujų skystinimo pajėgumų. Iš karo labiausiai pasipelno JAV (jos pardavė 14 mlrd. kubinių metrų daugiau), Kanada (+7 mlrd.) ir Rusija (+5 mlrd.), rodo ACER duomenys.

SGD pasiūlos augimas tęsis. To buvo tikimasi dar prieš karą: jei D. Trumpas nebūtų pradėjęs karo su Iranu, dabar pasaulyje būtų degalų perteklius, o kainos – žymiai mažesnės.

Tačiau, pasak ekspertų, net ir didelio masto naujų gamybos pajėgumų įdiegimas šiais metais neatneš palengvėjimo dujų importuotojams, jei nebus panaikinta Hormūzo sąsiaurio blokada.

Europai artėjančią žiemą reikės nupirkti 96 mlrd. kubinių metrų SGD (beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais), kad atsargos saugyklose nenukristų žemiau kritinės 30 proc. ribos, įspėjo Europos gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorių tinklas ENTSOG.

Tą padaryti nebus lengva, nes praėjusiais metais ES importavo apie 15 proc. dujų iš Rusijos. O šią žiemą, nuo sausio 1 d., ji visiškai atsisako importuoti rusiškas SGD.

ES vėl teks didinti priklausomybę nuo JAV, kurios jau dabar užtikrina daugiau nei 60 proc. viso Europos SGD importo ir apie 30 proc. bendro Europos dujų suvartojimo. Be to, liks tikėtis, kad nauji paskelbti projektai bus įgyvendinti, o senieji toliau veiks be sutrikimų.

Net ir tokiu atveju dujų trūks, įspėja Tarptautinė energetikos agentūra (IEA). Nauji projektai šią žiemą suteiks papildomus 18 mlrd. kubinių metrų, o esami – visų pirma Rusijoje, Nigerijoje ir Omane – padidins tiekimą dar 3 mlrd. kubinių metrų.

„Nepaisant tokio užtikrinto tiekimo augimo, jis nekompensuos Kataro praradimo, – teigiama naujausioje IEA apžvalgoje. — Priklausomai nuo to, kaip klostysis situacija dėl Hormūzo sąsiaurio blokados, pasaulinė SGD pasiūla žiemos laikotarpiu nuo lapkričio iki kovo, palyginti su praėjusiais metais, sumažės 10–25 mlrd. kubinių metrų.“

Tai reiškia, kad kainos išliks aukštos bent jau iki 2027 m. vasaros, prognozuoja IEA.

Ne viskas taip blogai Kad dujų trūkumo sąlygomis ir taip jau aukštos kainos dar labiau nepadidėtų, Europai teks arba mažinti suvartojimą, arba tiesiog laukti.

„Čia yra gerų naujienų, – sakė Anouk Honoré iš Oksfordo OIES instituto. – „Super El Niño“ žada Europai šiltesnį, vėjuotesnį ir lietingesnį orą.“

Švelni žiema sumažins dujų poreikį šildymui, o vėjas leis sudeginti mažiau dujų elektros energijai gaminti. Lietus taip pat pravers: po sausos vasaros vandens telkinių ir upių lygis Europoje itin žemas, o tai mažina pigios elektros gamybą hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse bei didina priklausomybę nuo brangių dujų.

Anot A. Honoré, ruduo jau pasirodė švelnus, ir jei taip tęsis toliau, esant palankioms aplinkybėms, Europa žiemą sutaupys 10–12 mlrd. kubinių metrų.

Net jei dujų atsargos iki pavasario išseks, o kainos dar metus išliks aukštos, šią žiemą Europa išgyvens be tiekimo vartotojams sutrikimų. Taip įsitikinę ir „Eurasia Group“ atstovas H. Gloisteinas, ir OIES atstovas J. Sharples‘as.

O vėliau Europa gali tikėtis ir pertraukos energetikos krizėje, net jei karas Persijos įlankoje nesibaigs, žada dar vienas Oksfordo instituto ekspertas Billas Farrenas-Price‘as.

OIES modeliuodamas įvykių scenarijus nustatė, kad net ir blogiausiu atveju – jei Hormūzo sąsiaurio blokada tęsis iki kito šildymo sezono pradžios – kainos neviršys 100 eurų už megavatvalandę, ir tikrai nešoks iki daugiau nei 300 eurų, kaip kad buvo 2022 m. rugpjūtį, Rusijos ir ES dujų karo įkarštyje.

Oksfordo ekspertai prognozuoja, kad nuo pavasario dujų kainos pradės mažėti. Kainų mažėjimas tęsis dėl didėjančių tiekimų į rinką iš JAV, Kanados ir kitų šalių už Persijos įlankos ribų.

„Jei Hormūzo praradimą laikysime izoliuota problema, rinka galiausiai su ja susidoros, – pridūrė B. Farrenas-Price‘as. – Tačiau jei tai laikysime požymiu, kad nuo šiol gyvename nestabiliame pasaulyje, kuriame energetikos srityje nuolat kyla nenumatytų nemalonumų, tuomet mūsų laukia vis naujos ir naujos problemos.“

Europos dujų kainos per kiek daugiau nei savaitę sumažėjo penktadaliu. Tai gera žinia namų ūkiams, verslui ir infliacijai. Vis dėlto fizinė dujų rinkos situacija nepagerėjo, o rizikos veiksniai vis dar labiau rodo kainų augimo nei kritimo kryptį. Taip situaciją komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Dujų kainos Europoje pagaliau pateikė gerų naujienų. TTF indeksas, formuojantis dujų kainų kryptį visoje Europoje, įskaitant Baltijos šalis, lapkričio 9 d. nukrito iki 82,5 euro už megavatvalandę.

Tai daugiau nei 20 proc. sumažėjimas nuo beveik 104 eurų piko, pasiekto spalio 30 d. Pagrindinė mažėjimo priežastis – lūkesčiai: JAV ir Irano derybos sustiprino viltis, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali atslūgti, o dujų tiekimas iš Persijos įlankos regiono ilgainiui galėtų būti atnaujintas“, – pranešime žiniasklaidai teigė ekonomistas.

Pasak jo, Europos ekonomikai tai – palanki žinia. Dujos šildo namus, palaiko gamyklų veiklą ir dažnai lemia elektros energijos kainą. Kai dujos pinga, poveikis išplinta visoje ekonomikoje. Mažesnės sąskaitos už energiją palieka daugiau pinigų vartotojų išlaidoms, o daug energijos naudojančios pramonės šakos, tokios kaip chemijos, trąšų ar metalų gamyba, atgauna dalį konkurencingumo, be to, ir spaudimas infliacijai mažėja.

Europos Centriniam Bankui, kuris atidžiai stebi energijos kainas, ramesnė dujų rinka taip pat palengvina darbą.

„Vis dėlto situaciją verta vertinti blaiviai. Net ir po pastarojo kainų sumažėjimo dujos vis dar kainuoja maždaug tris kartus daugiau nei metų pradžioje. O jei pažvelgtume ne tik į kainas, bet ir į fizinę rinkos būklę, vaizdas tampa mažiau optimistiškas. Yra penki pagrindiniai veiksniai, dėl kurių rizika išlieka labiau nukreipta į kainų augimą“, – sako A. Izgorodinas.

Pirmasis veiksnys – dujų atsargos. Europos dujų saugyklas galima palyginti su sandėliuku, kuris vasarą pripildomas atsargų, kad jų pakaktų žiemai.

Šiemet šis „sandėliukas“ taip ir nebuvo tinkamai užpildytas. Spalio pabaigoje saugyklų užpildymas pasiekė tik 75 proc. ir tai buvo žemiausias lygis bent per pastaruosius šešerius metus. Lapkričio 8 d. jos buvo užpildytos 72 proc.

Palyginimui, per pastaruosius penkerius metus šiuo laikotarpiu vidutinis užpildymo lygis siekė 89 proc. Šis 17 procentinių punktų skirtumas reiškia, kad Europa į žiemą žengia turėdama gerokai mažesnę saugumo pagalvę galimiems šalčiams, o kitą vasarą turės įsigyti daugiau dujų atsargoms atkurti.

Antrasis veiksnys yra tai, kaip greitai šios atsargos mažėja. Europa anksčiau nei įprastai, dar spalio 20 d., pradėjo iš saugyklų paimti daugiau dujų nei į jas papildomai sukaupta. Tam įtakos turėjo šaltesni nei įprasta orai ir silpnas vėjas.

Per pastarąją savaitę iš saugyklų kasdien buvo paimama apie 3,6 teravatvalandės dujų, tai yra maždaug keturis kartus daugiau nei įprasta šiuo metų laiku. Jei likusi žiemos dalis būtų tokia pat intensyvi kaip didžiausio vartojimo periodais per pastaruosius penkerius metus, kovo pabaigoje saugyklose liktų vos apie 12 proc. atsargų. Tokiu atveju klaidoms vietos beveik neliktų.

Trečiasis veiksnys yra SGD, kurios atvėsinamos iki skystos būsenos ir į Europą atgabenamos laivais. Europai atsisakius didžiosios dalies rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų, SGD tapo svarbiausiu papildomo tiekimo šaltiniu.

Tačiau per pastarąsias 30 dienų Europos SGD terminalai į dujų tinklą patiekė 11,5 proc. mažiau dujų nei prieš metus. Pačių terminalų pajėgumai išnaudojami tik maždaug perpus, todėl problema nėra infrastruktūra. Problema – krovinių trūkumas.

Dėl sutrikusio eksporto iš Kataro ir „QatarEnergy“ paskelbtų force majeure aplinkybių, galiosiančių bent iki gruodžio pabaigos, rinkoje tiesiog yra mažiau SGD krovinių.

Tai veda prie ketvirtojo veiksnio – konkurencijos su Azija. SGD tanklaiviai plaukia ten, kur pirkėjai pasirengę mokėti daugiau. Lapkričio 9 d. Azijos pirkėjai už dujas mokėjo maždaug 4,4 JAV dolerio daugiau už vieną MMBtu (milijoną britiškų šiluminių vienetų, ~15 JAV dolerių už MWh) nei Europoje.

Tai – vienas didžiausių kainų skirtumų nuo 2025 m. pradžios. Pernai šis skirtumas vidutiniškai nesiekė net pusės dolerio. Jei Azijos kainų pranašumas išliks, daugiau SGD krovinių bus nukreipta į Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją. Tokiu atveju Europai gali tekti dar kartą didinti siūlomą kainą, kad susigrąžintų tiekimą būtent tuo metu, kai dujų jai reikės labiausiai.

Penktasis veiksnys yra elektros energijos gamyba. Kai nevėjuota, didesnį vaidmenį perima dujomis kūrenamos elektrinės. Per pastarąją savaitę Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos ir šiaurės Italijos dujinės elektrinės vidutiniškai generavo 43 gigavatus elektros energijos, tai yra apie 45 proc. daugiau nei vidutiniškai per pastarąjį mėnesį.

Per pastarąsias 30 dienų vėjo jėgainių gamyba šiose šalyse buvo beveik penktadaliu mažesnė nei prieš metus. Kiekviena šalta ir nevėjuota savaitė sunaudoja dalį dujų, kurios kitu atveju būtų likusios saugyklose.

Orų prognozės rodo, kad po kiek šaltesnės savaitės antroji lapkričio pusė turėtų būti šiltesnė nei įprastai, o tai sulėtintų atsargų mažėjimą. Ilgalaikis JAV ir Irano susitarimas, leidžiantis atnaujinti tiekimą iš Persijos įlankos regiono, turėtų didžiausią poveikį kainų mažėjimui.

Tačiau susitarimas dar nepasiektas, o ilgesnio nei savaitės laikotarpio orų prognozės išlieka nepatikimos. Skaičiavimai rodo, kad per artimiausias dvi savaites TTF kaina greičiausiai išsilaikys apie 83 eurus už megavatvalandę, tačiau galimų rezultatų intervalas išlieka platus: kainos nuo 71 iki 97 eurų nebūtų netikėtos.

Verslui ir namų ūkiams pagrindinė žinutė yra paprasta: pasidžiaukite laikinu atokvėpiu, tačiau nepasikliaukite juo. Pastarąjį dujų kainų kritimą daugiau paskatino viltys dėl taikos nei realiai pagerėjusi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.

„Esant mažoms ir sparčiai senkančioms atsargoms, silpnesniems SGD tiekimams, Azijai konkuruojant dėl krovinių ir dujinėms elektrinėms sunaudojant daugiau kuro, užtenka vieno šalto ir nevėjuoto laikotarpio arba nesėkmės diplomatiniuose procesuose, kad kainos vėl pradėtų sparčiai kilti.

Todėl energiją perkančioms įmonėms verta apsvarstyti galimybę dabartiniu kainų kritimu pasinaudoti bent daliai būsimų poreikių užsitikrinant iš anksto, o ne manyti, kad kainos ir toliau nuosekliai mažės“, – sako A. Izgorodinas.