V. Janulevičius prabilo apie nemalonų scenarijų: „Čia, ko gero, būtų skaudžiausia“ (1)

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslui ir visuomenei neapibrėžtumą kelia valdžios signalai apie galimą naują mokesčių didinimą, nors anksčiau buvo žadėta jų nebekelti.

„Valdžia davė labai aiškų pažadą ir lūkestį verslui ir visuomenei, kad mokesčiai nekils. Mes daugelis atsikvėpėme ir supratome, kad mes turime bent jau kelis metus iki kito politinio sezono, kai galime susikoncentruoti į tuos ekonominius iššūkius, kuriuos dabar turime“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Romanovskis.

Anot jo, pastaruoju metu siunčiami signalai apie galimą mokesčių didinimą kelia nesaugumo jausmą, nes verslas nežino, kokių sprendimų gali sulaukti.

LVK prezidentas taip pat teigė matantis pasimetimą valdžioje, kai mokestiniai klausimai svarstomi uždaruose posėdžiuose, o galutiniai sprendimai verslui gali būti pateikti jau susidūrus su jų pasekmėmis.

„Visą laiką turime lūkestį, jeigu mums priveržė diržus, kad ir viešasis sektorius pradės veržtis diržus arba politikai aiškiai pasakys, kad prioritetas, pavyzdžiui, yra gynyba ir dėl to kitur prioritetai turi būti kažkiek atidėti į šalį. Mes matome, kad to gali nebūti“, – kalbėjo jis.

A. Romanovskio teigimu, valdžia turėtų pirmiausia peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas, o ne ieškoti papildomų pajamų didindama mokesčius. Jis atkreipė dėmesį į ministerijose mokamus papildomus atlyginimus ir siūlomus valstybės tarnautojų priedus.

„Kai verslininkai perskaito, kad ministerijos išsimoka antrus atlyginimus, kai perskaitome, kad valstybės tarnybos įstatymuose yra siūlomi papildomi priedai, tai susidaro toks neteisingumo jausmas. Viena vertus, tau nori užveržti kaip visuomenei, kaip gyventojui arba kaip verslininkui diržą, bet to noro sau paveržti diržus kol kas dar (…) nematome“, – sakė LVK prezidentas.

Jis pabrėžė, kad viešojo sektoriaus išlaidų peržiūra neturėtų apsiriboti deklaracijomis – būtina realiai mažinti išlaidas ir ieškoti galimybių efektyvinti jo veiklą, taip pat pasitelkiant dirbtinį intelektą.

A. Romanovskis taip pat ragino neskubėti priimti mokestinių sprendimų per kelias savaites. Pasak jo, staigūs mokestiniai pakeitimai gali dar labiau didinti infliaciją, mažinti verslo norą investuoti ir silpninti Lietuvos konkurencingumą.

„Sutinku, kad negalima čia ir dabar padaryti sprendimų, bet yra dar visas dvejų metų politinis sezonas, kai galima pasiruošti tiems sprendimams. Gal šitame etape gali būti kažkoks didesnis deficitas, bet per kitus metus galima ramiai pasiruošti“, – teigė jis.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad mokesčių didinimas nebūtinai reiškia didesnes valstybės biudžeto pajamas.

Kaip pavyzdį jis pateikė akcizų surinkimą – pasak jo, dėl šio mokesčio pakeitimų šiemet negauta 54 mln. eurų, kurių buvo tikėtasi.

„Dažnai pakėlus mokesčius mes negarantuojame, kad jų surinksime daugiau. Vienas iš pavyzdžių, kalbant apie energetiką, yra tas pats akcizo mokestis. 54 milijonų eurų nebegavome, kiek buvo suplanuota. Tai nereiškia, kad pakėlus mokesčius mes tikrai surinksime jų (pajamų – ELTA) daugiau“, – žurnalistams kalbėjo V. Janulevičius.

LPK vadovo teigimu, ypač didelį poveikį galimi pakeitimai galėtų turėti energetikos sektoriui, nes energijos kainos daro įtaką visai ekonomikai. Be to, papildoma mokestinė našta galiausiai pasiektų ir gyventojus, kurie jau susiduria su išaugusiomis degalų kainomis ir artėjančio šildymo sezono išlaidomis.

„Jeigu mokesčiai palies energetiką, aš manau, jie palies vienu kitu atveju visus, nes tai yra horizontali priemonė. Čia, ko gero, būtų skaudžiausia“, – sakė jis.

V. Janulevičius taip pat kritikavo galimus papildomus mokesčius logistikos sektoriui, jo teigimu, ši sritis jau susidūrė su darbuotojų įdarbinimo ribojimais, o padidinus akcizus degalams jai tektų papildoma našta.

„Norima nuskriausti logistikos sektorių tris kartus. Neleidome kvotų atsivežti darbuotojų, pakėlėme akcizą 27 proc. ir nesurinkome tų mokesčių. Šiandien dienai faktas, kad dar norime apmokestinti ten pinigus“, – teigė LPK prezidentas.

Pasak jo, silpnėjantis logistikos sektorius turėtų pasekmių ir pramonei, kuriai būtina užtikrinti žaliavų bei pagamintos produkcijos transportavimą.

V. Janulevičius vietoje papildomo mokestinio spaudimo siūlė skatinti įmonių investicijas ir reinvestuojamą pelną. Anot jo, didesnė prieiga prie kapitalo ir palankesnės sąlygos investuoti padėtų išlaikyti ekonomikos augimą bei ilgainiui padidinti valstybės pajamas.

„Pramonininkai visą laiką kalbėjo apie augimą ir iš augimo didesnes pajamas ar socialinei gerovei, ar visiems kitiems. Tai galbūt visgi ta reinvestuojamo pelno paskata, apie kurią mes čia kalbame dešimtmečius, kurią turi visos mūsų kaimyninės šalys, būtų ta priemonė, kuri paskatintų išlaikyti tą mūsų augimą“, – sakė jis.

V. Janulevičiaus vertinimu, pernelyg didelis dėmesys biudžeto deficitui ir bandymas jį mažinti ribojant investicijas gali pakenkti ilgalaikiam ekonomikos augimui. Jis ragino daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios kurtų pridėtinę vertę ir padėtų Lietuvos pramonei vytis Šiaurės šalis.

Verslo atstovai ragina skatinti ekonomikos augimą ir efektyviau valdyti valstybės turtą

Tuo metu asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir produktyvumo didinimui, o ne papildomų pajamų paieškai didinant mokesčius.

„Mano supratimu, visų pirma Seimas turėtų susikoncentruoti į tai, kaip padidinti ekonomikos augimą, kokios priemonės jam padėtų. Ir mes labai daug kalbėjome apie produktyvumo augimą, kaip jį galima padidinti, kaip galima taip pat ir sutaupyti“, – sakė R. Valiūnas.

Kaip vieną iš galimų taupymo pavyzdžių jis įvardijo kokybiškesnę kelių infrastruktūrą, kuri ilgainiui leistų sumažinti remonto išlaidas. Be to, anot jo, siekiant pritraukti užsienio investicijų, būtina gerinti Lietuvos susisiekimą su kitomis valstybėmis.

„Paskutinis tyrimas, ką tik paskelbtas – Lietuva yra 38-oje vietoje iš 100 vertintų šalių pagal pasiekiamumą. (…) Kai mes kalbame su užsienio investuotojais, paskutinis mano pokalbis buvo vakar dėl vieno stambaus projekto. Atsakymas buvo: šitoje geopolitinėje situacijoje mums neįdomu“, – kalbėjo jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas taip pat kritikavo planus didinti mokesčius. Jo teigimu, tokie sprendimai mažina verslo pasitikėjimą valdžia ir gali stabdyti ekonomikos augimą.

„Mokesčių kėlimas apskritai didina nepasitikėjimą valstybe, nepasitikėjimą valdžia. Prezidentas buvo žadėjęs, kad mokesčiai nekils, Vyriausybė žadėjo, kad mokesčiai nekils. Dabar drastiškai, vėlgi be jokių diskusijų su verslu, be jokių diskusijų su socialiniais partneriais, mokesčius ketinama kelti“, – teigė S. Gailiūnas.

Pasak jo, papildomi mokesčiai ypač apsunkintų smulkiojo verslo padėtį, todėl valdžia pirmiausia turėtų ieškoti galimybių efektyviau naudoti valstybės išteklius.

„Trumpalaikiai sprendimai, kuriuos dabar ketinama priimti, duos tik trumpalaikį efektą, bet žiūrint į ilgalaikę perspektyvą mūsų ekonomikai tai tikrai bus didelis stabdys“, – sakė asociacijos prezidentas.

Kaip vieną iš galimų taupymo sričių S. Gailiūnas įvardijo valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą. Jo teigimu, šio turto priežiūrai kasmet skiriama apie 400 mln. eurų, o jį pardavus būtų galima gauti apie 9 mlrd. eurų pajamų.

Kaip skelbė ELTA, numatoma, jog nuo kitų metų pakeltas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų, azartinių lošimų apmokestinimas – apie 36 mln. eurų.

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Tarp galimybių sumažinti išlaidas premjeras anksčiau taip pat buvo įvardijęs būtinybę peržiūrėti išlaidas, optimizuoti viešojo sektoriaus veiklą, labiau įveiklinant dirbtinį intelektą, mažinti šešėlį.