Pastaruoju metu Aplinkos ministerija žiniasklaidos antraštėse ir socialiniuose tinkluose linksniuojama ne taip jau retai. Didelio visuomenės dėmesio sulaukė loftų klausimas, kai imta svarstyti, ar žmonės juose galės gyventi ir toliau.

Po didinamuoju stiklu atsidūrė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios kompetencija suabejojo garsus tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė neslepia, kad ir pati turi pastabų inspekcijai. Planuojama susitikti su jos regioninių padalinių atstovais, mat dėl jų darbo sulaukta savivaldybių skundų.

Be to, visuomenėje aistras kursto Seime svarstomas Miškų įstatymas ir vasarą paskelbta Valstybės kontrolės informacija, kurioje kritiškai įvertinta miškų priežiūra šalyje.

Naujienų portalui Lrytas aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pasakoja, ką svarbu kuo skubiau padaryti loftuose gyvenantiems žmonėms ir kokios naujovės laukia gyventojų, norinčių renovuoti savo būstą.

[[ge:lrytas:lrytas:44848582]]

Ministrė taip pat atskleidžia, kokiu klausimu itin sunku susikalbėti su Susisiekimo ministerija, ir atvirai išsako savo poziciją dėl automobilių taršos mokesčio.

– Ministre, pirmiausia noriu paklausti apie Jus. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Jums teko per naktį apsispręsti, ar tapti aplinkos ministre. Ar iš tiesų sprendimui priimti buvo duota tiek mažai laiko? Kodėl pasiryžote imtis šio darbo? Kaip manote, kuriose srityse esate stipriausia?[[ge:lrytas:lrytas:44282286]][[ge:lrytas:lrytas:44372853]][[ge:lrytas:lrytas:44341706]]

– Jokia paslaptis, kad priimti reikėjo greitą sprendimą. Šiek tiek ilgiau nei naktį turėjau apsispręsti, bet tikrai nedaug (laiko – red.). Buvo ir daug abejonių įvertinus didelę atsakomybę, nes šį sektorių žinau, ministerija – sudėtinga. <...>

Daug kas painioja ir mūsų ministeriją vadina „aplinkosaugos“ ministerija, bet noriu pasakyti, kad mes – aplinkos ministerija, kuri jungia jungia miškų, statybų ir aplinkosaugos klausimus.

Mano apsisprendimą nulėmė tai, kad aš pagal išsilavinimą esu aplinkosaugos specialistė, aplinkosaugos inžinierė. Man sektorius yra žinomas, jame dirbau 9–10 metų. Po to Briuselyje dirbau kitais klausimais, bet nuo aplinkosaugos klausimų nebuvau toli nuėjusi, nes ilgą laiką dirbau su savivalda. Kaip žinoma, savivalda yra vienas iš pagrindinių Aplinkos ministerijos partnerių.

Imtis darbo nusprendžiau, nes norėjau padaryti pokyčių bent keliose srityse. Kitas aspektas – patirtis Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.

[[ge:lrytas:lrytas:44769536]]

– Daug šaršalo kilo, kai žiniasklaida paskelbė, kad žmonės nebegalės gyventi loftuose. Vėliau sakėte, kad jei žmonės gyvena loftuose, kurių paskirtis yra ne gyvenamoji, turėtų jų paskirtį pasikeisti į gyvenamąją. Tačiau tai padaryti teisiškai nėra paprasta. Ką daryti į keblią situaciją patekusiems žmonėms?

– Pagarsėjęs teisės aktas, apie kurį buvo ir skambių žiniasklaidos antraščių, su tuo, kad žmonės negalės gyventi, niekaip su tuo nesusijęs, jis reguliuoja visai kitus aspektus. Pokyčių, paliesiančių gyvenimą loftuose, jokių nesame atlikę ir naujų teisės aktų nesame priėmę.

Tačiau noriu pasakyti, kad yra patalpų skirstymas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias. Aplinkos ministerijos pozicija buvo ir yra, kad žmonės turi gyventi gyvenamosios paskirties aplinkoje. Kas dabar atsitiko su loftais? Jų daugiausia yra Vilniuje ir kituose didmiesčiuose. Galbūt žmonės nepasižiūrėjo (kad perka negyvenamosios paskirties patalpas – red.), gal jų statytojas neinformavo, bet faktas yra tas, kad dalis žmonių apsigyveno ne gyvenamosios paskirties būste.

Mes skatiname pasikeisti būsto paskirtį. Aplinkos ministerijoje nuolat veikia neformali darbo grupė, kur aptariami aktualūs būsto ir statybų sektorių klausimai. Šiandien nesame gavę indikacijų, kad gyventojams kas nors trukdytų pasikeisti paskirtį į gyvenamąją. <...> Jeigu mes gautume informaciją, kad yra konkretus trukdis, kuris neleidžia tai padaryti, mes pasiruošę tikslinti teisės aktus, tobulinti įstatyminę bazę, kad žmonėms nebūtų sudarytos kliūtys.

– Vis dėlto, kaip suprantu, žmonės, turintys loftą, kurio paskirtis yra ne gyvenamoji, turėtų skubėti pasikeisti paskirtį?

– Mes visais atvejais patariame pasikeisti, nes gyvenamosioms patalpoms taikomi aukštesni priešgaisrinės saugos, garso, apšvietimo, konstrukcijų kokybės reikalavimai. Be to, prie tokių būstų būna ir speciali infrastruktūra: darželiai, mokyklos ir kitos paslaugos.

[[ge:lrytas:lrytas:44864487]]

Taip pat kai tu gyveni gyvenamojoje patalpoje, įsijungia kiti saugikliai. Tarkime, atsiranda bendrojo naudojimo objektų, techninė priežiūra, atsiranda galimybė kaupti lėšas, dalyvauti renovacijos projektuose. Aplinkos ministerijos prioritetas – didinti būsto prieinamumą. Mes nesame prieš gyvenimą loftuose, pasisakome už konversiją. Gyventojai turi įsivertinti saugumo aspektą, nes, mūsų nuomone, žmonės turi gyventi saugiame būste. <...>

– Ar ateityje žmonės gali tikėtis sulaukti tikrinimų, ar jie gyvena gyvenamosios paskirties patalpose, ar ne?

– Už statinių naudojimo priežiūrą yra atsakingos savivaldybės. Jeigu jos nuspręs, kad tai reikia daryti dėl žmonių saugumo, matyt, taip ir bus. Bet aš negaliu atsakyti už savivaldybes. <...>

– Pastaruoju metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) gavo nemažai viešos kritikos. Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paviešino atvejį, kai Kauno r. pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, o patikras atlikę inspektoriai pažeidimų nerado. Tačiau po to, kai išlindo žmonių skundai, statybų inspekcija pakartojo tyrimą ir tik vėliau „Kata grupės“ statytas kvartalas pripažintas kaip nelegali statyba. Ar Jus tenkina tai, kaip dirba tarnyba?

– Taip, mes žiniasklaidą sekame. Manęs ir mano komandos netenkina situacija, kai apie problemas ir priimtus sprendimus sužinome iš žiniasklaidos. Vieną kartą (VTPSI – red.) priima vienokius sprendimus, kitą kartą – kitokius. Žmogiška klaida to jau nepavadinsi, todėl svarbu suprasti, ar tai pavieniai atvejai, ar jau sisteminė problema. Iki šių metų pabaigos auditas jau turi būti baigtas.

Be to, sulaukėme nusiskundimų iš savivaldybių, kad atskiruose regioniniuose priimami skirtingi sprendimai dėl tokių pat atvejų. Planuojame atvažiuoti į visus skyrius, pasikalbėti ir identifikuoti priežastis, kodėl taip yra. Tada darysime sprendimus, nes taip neturi būti.

– Ar tebepasitikite jos vadovu Albertu Stanislovaičiu? Jį jau buvote pasikvietus pasikalbėti.

– Buvome, pasikalbėjome. Atliksime auditą, žiūrėsime, kalbėsimės. Atleisti žmogų ilgai neužtrunka, bet reikia įsivertinti visas aplinkybes ir pažiūrėsime, ką parodys auditas. Mes viską stebime ir tai mums kelia rūpestį.

– Siūloma atsisakyti reikalavimo gauti statybos leidimą individualių gyvenamųjų namų statybai. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu? Ar mažinant biurokratiją neišaugs piktnaudžiavimo ir neteisėtos statybos atvejų?

– Mes tai idėjai neprieštaraujame. Tai sumažintų finansinę ir administracinę naštą. Šiuo klausimu esame paprašyti parašyti Vyriausybės išvadą ir mums reikia viską įvertinti kompleksiškai ir sudėti saugiklius, kad būtų išvengta neteisėtos statybos, kad pastatai būtų saugūs.

[[ge:lrytas:lrytas:44864284]]

Atsisakydami statybos leidimo mes atsisakome projektinių siūlymų tikrinimų prieš statybos leidimų išdavimą. Tai daro savivaldybės ir kitos institucijos. Visi žinome, kad tas leidimų išdavimas užtrunka.

Tačiau liktų techninis darbo projektas. Ką tai reiškia? Turėtų būti paskelbta apie statybos darbų pradžią ir vėiau įvertintas statybos darbų užbaigimas bei jų atitiktis reikalavimams. Šiuo atveju daugiau atsakomybių įsijungtų statytojams, projektuotojams ir ekspertams, vertinantiems statybos darbų užbaigimą. Dar nežinome, ką reikės pakeisti teisės aktuose, vertiname pasiūlymą.

– Prasidėjo šildymo sezonas. Daug kalbama, kad žmonės galėtų už šilumą mokėti kur kas mažiau jei gyventų renovuotuose daugiabučiuose. Tačiau Lietuvoje renovuota vos 15,5 proc. daugiabučių, o daugiau kaip 30 tūkst. jų dar laukia atnaujinimo. Kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus siekiama didinti renovacijos tempą?

– Būsto renovacija yra viena iš priemonių būsto prieinamumui didinti. Artimiausiu metu bus paskelbtas XIV kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai, jis bus vykdomas pagal mišrią renovavimo sistemą. Mes skatiname lengvinti visą procesą. Pirmiausia, numatyta, kad renovaciją bus galima atlikti etapais.

Po Naujųjų metų bus skelbiamas kvietimas dalinei renovacijai. Tarkime, jei gyventojas įsivertina, kad jam nereikia pilnos renovacijos ir užtenka pasikeisti stogą, langus ar atsinaujinti šilumos punktą, jis tai galės padaryti.

Skirsime daug dėmesio administracinės naštos mažinimui. Regionuose yra įsteigta 10 konsultavimo centrų savivaldybėse. Žmogui, besidominčiam renovacija, užteks kreiptis į tą centrą ir nebereikės vaikščioti po skirtingas institucijas. Ten bus suteikiamos visos žinios ir pagalba. Esant poreikiui bus galima gauti mobilias konsultacijas, nes gali nutikt taip, kad ne visi gali atvykti į regioninį centrą. Visa tai koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

[[ge:lrytas:lrytas:44864148]]

Taip pat numatyta didesnė atsakomybė projekto administratoriui. Tarkime, namo administratorius yra pasyvus, jam nesiseka sukviesti susirinkimų arba jo tiesiog nedomina ši sritis. Tai tokiu atveju projekto administratorius turės teisę kviesti susirinkimus. Projekto administratoriams bus rengiami mokymai ir gyventojai APVA sąrašuose galės pasitikrinti, ar pasirinktas administratorius juos išklausė.

Taip pat labai svarbu, kad su šiuo renovacijos kvietimu ateina didesnė finansinė pagalba mažesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. Aplinkos ministerija su Europos Komisija pasirašė Socialinio klimato fondo sutartį ir pagal šį planą tie gyventojai, kurie atsisako iškastinio kuro jie galės gauti iki 85 proc. finansinę paramą. Kadangi name gyvena ne tik socialiai remtini gyventojai ir jie nepatenka į tą sistemą, tai jiems parama bus skiriama iš klimato kaitos programos ir maksimali parama sieks 40 proc. priklausomai nuo savivaldybių paramos renovacijai indekso.

60 savivaldybių yra suskirstytos į 3 grupes. Yra numatyta parama, kuri sieks 15, 20, 25 proc., priklausomai nuo savivaldybės ekonominės situacijos. Taip pat bus galimybė susirinkti 5 proc. papildomų taškų. Tarkime, jeigu nusprendžiama atnaujinti šilumos punktą, jeigu renovacijos projektas atitinka savivaldybės architektūros kokybės gaires.

Dabar į renovaciją žiūrime ne tik kaip į sienų apšiltinimą, bet ir kokybiškos aplinkos sukūrimą. Taip pat 5 proc. galima gauti, jei atliekama skydinė renovacija.

Taigi, jei surenki visus šiuos 3 punktus ir savivaldybėse finansinė padėtis sunkiausia, o renovacijos tempas – žemas, maksimali parama sieks iki 40 proc.

– Automobilių taršos mokestis. Kokie planai dėl jo įvedimo?

– Mes atsakingi už klimato kaitos politikos įgyvendinimą ir transportas yra viena iš sričių prisidedančių prie aplinkos taršos. Mūsų tikslas – numatyti priemones ir paramą gyventojams, kad jie pasikeistų taršius automobilius į netaršius. Apie mokesčių įvedimą šiuo metu nekalbame.

Jei Finansų ministerija nuspręs, kad tokio mokesčio reikia, esame pasirengę suteikti ekspertinę pagalbą ir skaičiavimus, ar tai būtų naudinga, ar ne.

[[ge:lrytas:lrytas:44864112]]

Suprantame, kad tokio mokesčio įvedimas labiausiai paveiktų mažas pajamas gaunančius asmenis. Per Socialinio klimato fondą skatinsime automobilių elektrifikavimą. Tiesa, tą priemonę koordinuoja Susisiekimo ministerija. Nemaža suma bus skiriama mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad šie turėtų galimybę taršų automobilį pasikeisti į elektromobilį.

– Kokį automobilį vairuojate pati?

– Kol kas – jokio (juokiasi). Į darbą vaikštau pėsčiomis, kartais atveža vairuotojas, pristato mane į darbą. Mes ministerijoje turime vieną automobilį.

– Dar viena tema, kurią norėčiau aptarti tai yra elektra ir miškai. Šiemet rugpjūtį Lietuvoje praūžė didelė audra. Dalis gyventojų elektros neturėjo 3 savaites. Buvęs ESO vadovas Renaldas Radvila žiniasklaidai sakė, kad žmonės turi apsispręsti, ko nori – elektros ar medžių. Jis užsiminė apie tai, kad reikia didinti proskynas miškuose iki 8–10 m. Privačių miškų savininkai sako, kad tai jiems kirs per kišenę ir lauktų kompensacijų. Ką apie ESO užmojus žino Aplinkos ministerija? Ar pritariate proskynų didinimui?

– Mūsų pozicija yra tokia, kad žmonėms reikia ir medžių, ir elektros. Mes keliame tikslą didinti miškingumą ir apriboti kirtimus, o proskynų platinimas prie to tikrai neprisideda. Mes nepritariame tam.

Diskutuojame su energetikais apie kitus būdus. Jeigu reikia, galime keisti teisės aktus ir pavojingus medžius šalinti paprasčiau. Mes taip pat pasisakome už kabeliavimą. Iš klimato kaitos programos kabeliavimui skirta 40 mln. eurų. Taip pat galbūt reikėtų skirti paramą žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse, generatoriams įsigyti.

– Tęsiant kalbą apie miškus. Vasarą Valstybės kontrolė skelbė, kad Lietuvos miškingumas atsilieka nuo ES vidurkio, teigta, kad Lietuvoje egzistuoja plynų kirtimų problema. Ar pritariate tam, ką įvardijo Valstybės kontrolė?

– Valstybės kontrolė pateikė informaciją, bet auditas vis dar vyksta ir jis tęsis iki kitų metų liepos 1 d. Rezultatai bus paskelbti rugsėjį.

Dar kaip tik iš ministerijos į Seimą iškeliavęs Miškų įstatymo projektas ir vyksta svarstymai. Taip, plynieji kirtimai bus mažinami, nes pasisakome, kad reikia didinti miškingumą, mažinti kirtimus, steigti daugiau saugomų teritorijų. Bet taip pat turime numatyti kompensavimo mechanizmus tiems, kurie dėl to patirs nepatogumų. Kalbu apie privačių miškų savininkus, ūkininkus.

[[ge:lrytas:lrytas:44864114]]

– Pasikalbėkime apie upes. Vidaus vandens kelių direkcija įrengdama laivakelį Nemuno aukštupyje padarė didžiulę žalą gamtai ir ji siekia beveik 8 mln. eurų. Didelė Lietuvos mokslo bendruomenės dalis institucijų vardu (Mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras ir kt.) yra išplatinę viešas pozicijas ir rezoliucijas apie konkrečių upių gilinimo grėsmes bei Neries ir Nemuno vidurupio išbraukimo iš vandens kelių sąrašo. Teko girdėti, kad dalis mokslo bendruomenės, dėl to, jog ignoruojami Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos duoti vieši pasižadėjimai ištaisyti situaciją, vykdo detalius mokslinius tyrimus ir nesikeičiant situacijai, su surinktais įrodymais, planuoja kreiptis į Europos Komisiją dėl ES direktyvų pažeidimo procedūrų inicijavimo. Pririekus kreipimaisi būtų rengiami ir ES teisingumo teismui.

Kaip vertinate mokslininkų iniciatyvą? Kodėl neįsiklausoma į šios srities specialistų raginimus?

– Aplinkos ir Susisiekimo ministerija turi skirtingą poziciją. Esame įsitraukę į darbo grupę dėl vandenų uostų plėtros ir strateginių gairių ir plano parengimą.

Kalbant apie Nemuno vidurupį, ten tęsiamas tyrimas, ten dabar jokie darbai nevykdomi ir greičiausiai nebus atliekami.

[[ge:lrytas:lrytas:44864118]]

O vandens kelias nuo Vilniaus iki Kauno irgi neturėtų būti įrengiamas.

Šiuo metu keičiame Vandenų įstatymą ir su Susisiekimo ministerija labai skirtingai žiūrime į šiuos klausimus. Mes laikomės nuomonės, kad lašišines upes reikia saugoti ir draudžiama pažeisti natūraliai susiformavusį upės vagos paviršinį grunto sluoksnį.

Tačiau tam prieštarauja Susisiekimo ministerija. <...> Jų tokia nuomonė, kad pakeitimai, numatyti naujame įstatyme, stabdys vidaus vandens kelių priežiūrą, plėtrą, įrengimo darbus. Bet turime ieškoti sprendimo, nes kažką plėtoti kenkiant gamtai – ne pats geriausias sprendimas. Turime ieškoti balanso.

– Nemažai dėmesio sulaukė ir Aplinkos ministerijos padidinta vilkų sumedžiojimo kvota. Dalis medžioklėtyrininkų sako, kad dabartinė vilkų medžioklė ydinga, vilkų šeimos išdraskomos ir dėl to atsiranda probleminių vilkų.

Jūsų nuomone, ar viskas gerai su vilkų medžiokle Lietuvoje? Ūkininkai kasmet kalba apie padarytą žalą gyvuliams, bet net ir didinant vilkų medžioklės kvotas problema tarytum nesisprendžia.

– Priimdami sprendimus remiamės mokslininkų siūlymais. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atlieka vilkų studiją ir pagal tai nustatomas leidžiamų sumedžioti vilkų limitas. Dėl vilkų padarytos žalos yra galimybė gauti kompensacijas. Taip pat bus atliekami papildomi tikslesni tyrimai, kad ateityje priimami sprendimai būtų teisingi.

– Ir pabaigai, norėtųsi išgirsti, kokius tikslus keliate pati sau kaip aplinkos ministrė? Kokius svarbiausius darbus siekiate įgyvendinti, kad po kadencijos pasakytumėte, jog padarėte viską, ką buvote užsibrėžusi?

– Jeigu galima išskirti vieną prioritetą, pagrindinis darbas – būsto prieinamumo strategijos ir modelių parengimas, kuriuo savivaldybės galėtų pasinaudoti sprendžiant gyventojų apsirūpinimo būstu problemą. Kalbame ne tik apie socialinį būstą, bet orientuojamės į mažas ir vidutines pajamas turinčius gyventojus, negalinčius nupirkti būsto. Ši problema aktuali ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. <...>

[[ge:lrytas:lrytas:44864147]]

Startuojame su ilgalaikės vizijos projekto rengimu. Dėl būsto prienamumo kalbamės su savivaldybėmis, investuotojais, statybininkais. ES taip pat pasisako už tai, kad būsto prienamumo problema neturėtų būti sprendžiama tik statant naujos statybos būstus. Turime įsivertinti esamą būsto fondą ir jei galimos konversijos, pastatų atnaujinimas – įvertinkime ir tokias galimybes.

Žinoma, laukia ir Miškų įstatymas, ir atliekų tvarkymo sistema.

– Norisi užbaigti pokalbį lengvesne nata. Ministre, ar pati rūšiuojate šiukšles?

– Taip, aš juk iš Belgijos grįžau. Žinote, kaip išmokau rūšiuoti? Ten jei blogai išrūšiuosi – gausi baudą, ten žmonės skatinami tokiais būdais. Reikia į skirtingų spalvų maišelius dėti surūšiuotas atliekas ir paskirtą dieną padėti juos prie durų. Jeigu jie randa, kad kažkas ten ne taip, – bauda. Nesigilinama, kad galbūt praeivis ką nors įmetė į mano maišelį. Dabar jie tikrina maišus atsitiktiniu būdu, o radus pažeidimą bauda arba įspėjimas ateina būsto šeimininkui.

Aš atsimenu, kai rašiausi buto nuomos sutartį, pirmas dalykas, dėl kurio įspėjo buto savininkas, buvo tai, kad rūšiuočiau šiukšles teisingai.

– Matytumėte tokią sistemą Lietuvoje?

– Skatinti, galbūt, reikėtų ne baudomis. Lietuvoje rūšiavimo rodiklis nėra 100 proc. geras, bet aiškesnė komunikacija ir taisyklės padėtų žmonėms suprasti, kur ir ką į konteinerius mesti.

– Kokių aplinkosauginių pažeidimų esate pati padariusi?

– Jokių. Esu ramia sąžine. Padangų miškelyje neišmečiau, atliekas rūšiuoju. Nesu medžiotoja, nežvejoju, medelių nelaužau, eglučių nekertu ten, kur negalima.

– Ar mėgstate stovyklauti? Pakeliauti po Lietuvą? Kokios Jūsų mėgstamiausios vietos?

– Nuo liepos 14 d. apsiriboju darbu ir namais. Bet mėgstu keliauti, aplankau pajūrį ir pagal galimybes nuvažiuoti prie ežerų.

– Dėkoju už pokalbį.

Milijonai renovacijai, miškai, automobilių taršos mokestis: aplinkos ministrė atskleidė, ko imasi (1)