„Žinoma, kad „Orlen Lietuva“ yra ta pagrindinė įmonė, kuri perdirba naftą ir gamina įvairius jos produktus. Tai yra pagrindinis potencialus lėšų arba viršpelnio mokėtojas. Tiesa, po veiklos klasifikatoriaus kodais mes turime ir šiek tiek daugiau su kuro gamyba susijusių įmonių – turbūt iki 10“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė M. Sinkevičius.
„Tiesa, natūralu, kad labiausiai kalbame apie „Orlen Lietuva“, – pridūrė premjeras.
Anot jo, kitos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, didžiąja dalimi susijusios su biodegalų gamyba. Ministro pirmininko požiūriu, papildomas jų pelno apmokestinimas nebūtų toks naudingas, nes tai yra žaliosios energijos gamintojai, kurie aktyviai naudoja lietuviškas žaliavas.
Kitų metų biudžetas sulaukia ir papildomų sąlygų: A. Veryga užsiminė – tai turės įtakos balsavimui
„Tos kitos įmonės įprastai yra susijusios su biodegalų gamyba – biodyzelino ar bioetanolio. Nesu tikras, ar tos įmonės, kurios naudoja vietinę žaliavą kaip rapsą ir grūdus, turėtų būti tarp tų apmokestinamų. Čia tikrai nėra tos įmonės, kurios šiuo metu uždirba daugiau dėl energetinės krizės ir Hormūzo sąsiaurio konfliktų, tad kažin, ar jos būtų reikšmingas pajamų šaltinis“, – aiškino M. Sinkevičius.
„Manau tai būtų neteisingas kelias. Juolab, kad tai atsinaujinanti energetika ir vietinių žaliavų naudojimas, tad akys labiausiai krypsta į „Orlen“, – pakartojo premjeras.
Susiję straipsniai
Nemano, kad tai paveiks santykius su Lenkija
Anot M. Sinkevičiaus, Lietuva nėra gavusi jokių neigiamų indikacijų iš Lenkijos dėl viršpelnio apmokestinimo sprendimų. Kaimyninė šalis savo valstybiniam naftos koncernui jau pritaikė viršpelnio mokestį, tad premjerui natūralu, kad Lietuva eina tuo pačiu keliu – tarpvalstybiniai santykiai, jo manymu, nebūtų paveikti.
„Sunku komentuoti, manau, kad kol kas jokių mes indikacijų tikrai nesam gavę iš oficialių šaltinių. Žinome ir skaitome publikacijas, bet tai nėra oficialūs Lenkijos vyriausybės asmenys. Kaimynai patys priėmė tokius sprendimus, nustatė 60 proc. viršpelnio mokesčio. Mes apie tai kalbame, kai Lenkija tai jau padarė“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Sunku būtų būtų paneigti tą Lietuvos kelią, kadangi Lenkija tuo keliu jau nuėjo ir mes, sakyčiau, su tam tikru atsilikimu planuojame juo eiti. Ar tai galėtų paveikti santykius? Manau, kad ne. Bet aišku, kad jeigu indikacijas išgirsime, ar jų turėsime, jas vertinsime“, – tikino ministras pirmininkas.
Nors neigiamų indikacijų iš Lenkijos, anot Vyriausybės vadovo, nėra, jis praėjusią savaitę buvo prabilęs apie tai, jog „Orlen Lietuva“ atstovai per jo vizitą Mažeikiuose sakė, kad mokestiniai pokyčiai gali paveikti bendrovės ateities investicijų planus.
Mažeikiuose „Orlen Lietuvos“ operuojamos naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektas stringa. Anot M. Sinkevičiaus, bendrovė į jį jau yra investavusi daugiau kaip 800 mln. eurų, tačiau dėl problemų su rangovu, projektui užbaigti dar gali reikėti iki 500 mln. eurų.
Kaip skelbė ELTA, siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujo viršpelnio apmokestinimo schemos, kuri bus taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.