„Aš asmeniškai pirmadienį turėjau susitikimą su Lenkijos finansų ministru, apie tai kalbėjau – labai aiškiai pasakiau, kad jūs priėmėte tam tikrus sprendimus, jūs esate vieni iš lyderių, inicijuojant platesnį europinį sprendimą tuo klausimu (dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo – ELTA). Mes negalime ignoruoti to paties ir tikrai pasiliekame sau manevro teisę apie tai irgi kalbėti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė T. Valys.
„Tai mes susitarėme, kad Lenkijos finansų ministras grįš su savo tam tikra vizija ir įsivaizdavimu, nes mes tam tikrų ženklų, keliančių nerimą, iš šitos pusės, kurią gali paliesti šitas klausimas“, – tikino ministras.
Jau skelbta, kad dėl jau įvesto viršpelnio mokesčio Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
Susiję straipsniai
Pasak Lietuvos finansų ministro, iki šiol vieningo sprendimo dėl mokesčio taikymo nepavyko priimti todėl, kad išsiskyrė ministrų nuomonės.
„Pagrindinis trukdis iki tol buvo vieningos pozicijos kabinete neturėjimas. Mes girdėjom kai kurių ministerijų, atsakingų už tarptautinius ryšius, nuogąstavimus ir jų poziciją, mes jos negalime ignoruoti“, – sakė T. Valys.
Parengti viršpelnio mokesčio schemą, kuri būtų taikoma Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms, sutarė koalicinė taryba, valdantiesiems ieškant būdų didinti biudžeto pajamas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad viršpelnio apmokestinimas į valstybės biudžetą galėtų papildomai įnešti iki 70 mln. eurų, tikino, kad potencialiai mokestis galėtų būti taikomas iki 10 šalyje veikiančių įmonių.
Finansų ministro teigimu, pirminiai skaičiavimai rodė, kad mokestis galėtų atnešti apie 50 mln. eurų, tačiau šie skaičiai gali būti didesni, be to, diskutuojama dėl to, kur papildomos lėšos galėtų būti nukreiptos bei kokiu laikotarpiu mokestį taikyti.
„Jeigu mes kalbame apie šitą klausimą, tai vienintelė logika yra (mokestį – ELTA) taikyti dabar, nes jau vasarą jis bus nebeaktualus. Tai visi puikiai tą suprantame, ir jeigu mes priimsime tam tikrus sprendimus, prisiimdami tam tikras teisines rizikas, tai, ko gero, bus logiškas sprendimas. Bet irgi mums reikia viską išsiaiškinti, įvertinti galimas pasekmes, rizikas ir grėsmes“, – akcentavo jis.
K. Budrys: būtina įvertinti santykius su Lenkija
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad svarstant galimybę apmokestinti energetikos įmonių viršpelnius, būtina įvertinti ne tik ekonominius, bet ir strateginių santykių su Lenkija bei užsienio investicijų aspektus. Pasak jo, šiuo klausimu bus konsultuojamasi su partneriais.
„Aš tą poziciją esu išsakęs ir anksčiau, kad turime įsivertinti visus aspektus. Čia taip pat yra aspektas ir užsienio investicijų, ir strateginių santykių su Lenkija“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Jis teigė gerai prisimenantis aplinkybes, kuriomis „Orlen“ koncernas atėjo į Lietuvą ir įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo bendrovę.
„Aš puikiai atsimenu aplinkybes, kaip atsirado „Orlen“ bendrovė Lietuvoje, Mažeikių naftoje. Visa tai (reikia – ELTA) turėti omenyje vertinant ir bendraujant su partneriais, kad izoliuotai nepaliktume tik to klausimo. Mes tą ir padarysime“, – kalbėjo ministras.
Siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė ir dėl kai kurių kitų mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių.
2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.