„Norfos“ prekės ženklui – dvigubas apdovanojimas

Vieną apdovanojimą „Norfa“ pelnė kaip geriausio kainos ir kokybės santykio prekės ženklas (angl. „Best Value for Money Brand“), kitą – kaip greičiausiai augantis prekės ženklas (angl. „Fastest Growing Brand“) Lietuvoje.

Pirmojoje kategorijoje „Norfa“ aplenkė mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ bei statybinių ir apdailos medžiagų, sodinukų bei buities prekių prekybos tinklo „Depo“ prekių ženklus.

Antrojoje kategorijoje po „Norfos“ išsirikiavo valstybės įmonė Lietuvos paštas ir vaistinių tinklas „Camelia“.

„Tai, kad „Norfa“ tapo nugalėtoja „Best Value for Money Brand“ kategorijoje, mūsų pirkėjams yra palanki žinia. Apdovanojimas liudija, kad sugebame pasiūlyti kokybiškų prekių už jiems priimtiną kainą, – apdovanojimą įvertino 159 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Jis patikino, jog šis įvertinimas jam ypač patinka, nes tai patvirtina, kad „Norfos“ tinklas nuosekliai juda teisinga kryptimi. Tai įvertino ir didėjantis šio tinklo parduotuvėse apsiperkančių žmonių skaičius, ir nepriklausomi tarptautiniai mažmeninės prekybos ekspertai. „Baltic Brand Forum“ organizatoriai ir nominacijų teikėjai akcentavo, kad duomenų patikimumą užtikrino tyrimo atlikėja „Norstat“ – viena didžiausių ir pirmaujančių rinkos tyrimų bendrovių Europoje.

2026-aisiais atliekant „Brand Capital“ tyrimą buvo surinkti duomenys apie 687 prekių ženklus ir apklausta daugiau nei 3 tūkst. žmonių Baltijos šalyse.

Respondentai atsakė į 335 klausimus apie savo gyvenimo būdą ir požiūrį į prekių ženklus.

Teigiama, kad „Brand Capital“ yra išsamiausias prekių ženklų ir gyvenimo būdo tyrimas Baltijos šalyse. Jo ištakos siekia 2004-uosius, kai buvo sudarytas pirmasis Latvijos prekių ženklų reitingas, o nuo 2019 m. tyrimas vykdomas ir Lietuvoje bei Estijoje.

D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklai ypač daug komunikuoja su pirkėjais. Dažniausiai jie labiausiai akcentuoja žemiausias tam tikrų prekių kainas.

„Neneigiu: norint atkreipti pirkėjų dėmesį tokie pasiūlymai yra svarbūs. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad mažiausia kaina turi daugybę neigiamų aspektų, pavyzdžiui, ji sumažinama aukojant kokybę ar supaprastinant gaminių receptūrą“, – pirkėjus įspėjo D.Dundulis.

Pavyzdžiui, norint kuo pigiau pagaminti jogurtą, jo konsistencijai ir patraukliai išvaizdai išsaugoti dedama daug tirštiklių. Kuo daugiau jų naudojama, tuo labiau pavyksta sumažinti šio gaminio savikainą.

Savikainą, kartu ir galutinę kainą, įmanoma sumažinti, tarkim, sultis gaminant iš prastesnio jų koncentrato. Tokiu būdu už mažiausią kainą parduodami produktai yra „silpnesnės receptūros“, nors ir atitinka kokybei keliamus būtiniausius reikalavimus.

Pasak „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovo D.Dundulio, per pastaruosius kelerius metus pirkėjų poreikiai pasikeitė. Atsižvelgiant į tai jiems siūloma gerokai daugiau aukštesnės kokybės prekių.

„Kad ir kokios kategorijos būtų gaminiai, matome, kad pirkėjai jų kokybei kelia vis didesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, maždaug prieš dešimtmetį ar dar seniau žmonės dažniausiai pirkdavo pačius pigiausius riešutus, o šiuo metu į juos net nekreipia dėmesio – jie nebeturi paklausos.

Iš tiekėjų atsivežame geros kokybės riešutų, kurie, suprantama, ir kainuoja brangiau, bet žmonės būtent juos dažniausiai ir deda į pirkinių krepšius. Stebėdami poreikius ir į juos reaguodami sulaukiame pirkėjų pripažinimo. Dėl to ekspertai ir įvertino „Norfą“ kaip geriausią kainos ir kokybės santykį liudijantį prekės ženklą“, – sakė D.Dundulis.

Jo teigimu, viena priežasčių, nulėmusių, kad „Norfa“ geba geros kokybės prekių pasiūlyti pigiau nei konkurentai, yra nuo pat tinklo veiklos pradžios pasirinktas kitoks tiekimo kelias.

„Kone per tris „Norfos“ grupės įmonių veiklos dešimtmečius sukūrėme patikimus ryšius su daugeliu augintojų ir gamintojų.

Pavyzdžiui, absoliučią daugumą įvairių rūšių kokybiškų riešutų perkame tiesiai iš jų augintojų, be tarpininkų. Tokiu būdu prekių įsigyjame už palankesnę kainą nei konkurentai, kurie jas perka naudodamiesi tarpininkų paslaugomis.

Bendradarbiaudami tiesiai su gamintojais arba augintojais tinklo parduotuvėse už priimtiną kainą pirkėjams galime pasiūlyti net labai aukštos kokybės prekių“, – paaiškino „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.

Pasak jo, pirkėjų palankumą „Norfa“ įgijo siūlydama ne pigiausius produktus, bet aukštos ar aukščiausios kokybės prekes parduodama už palankią kainą.

„Tokios prekės paprastai nėra reklamuojamos, pirkėjams tenka patiems suprasti, kur jie, mokėdami mažiau, gauna geriausios vertės produktus“, – užsiminė D.Dundulis. Pasak jo, kad didėja prekės ženklo „Norfa“ žinomumas, liudija ir tinklo parduotuvėse vis didėjantis pirkėjų skaičius.

Pasak D.Dundulio, Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose pigiausių būtinųjų maisto produktų kainos beveik nesiskiria, o jeigu ir skiriasi, tai vos vienu kitu centu. Pagal šias kainas tinklai – pigiausių krepšelių lyderiai – keičiasi ypač dažnai.

„Reklamuodami pigiausias prekes kainų lenktynėse stengiasi dalyvauti kone visi mažmeninės prekybos tinklai. Visi jie būna nustatę panašias tam tikrų pigiausių produktų, pavyzdžiui, pieno, kainas.

Tačiau daugeliui pirkėjų ne ką mažiau svarbios ir vidutinės ar aukštesnės kokybės produktų kainos, kurios viešai nėra palyginamos, todėl pirkėjai reklamose nemato tokių „produktų nugalėtojų“.

Manau, kad būtent šių kategorijų prekių kainos pastaruoju metu žmonėms yra aktualiausios, – teigė „Norfos“ vadovas remdamasis duomenimis apie pastarųjų metų pirkimo tendencijas. – Palyginęs šių kategorijų prekes įvairiuose šalies mažmeninės prekybos tinkluose galiu drąsiai tvirtinti, kad ir šioje pozicijoje esame kainos ir kokybės santykio lyderiai.

Matyt, tai ir nulėmė, kad ekspertai „Norfą“ pripažino geriausio kainos ir kokybės santykio prekės ženklu.“

Įtakos kokybės ir kainos santykiui turi ir tai, kad maždaug 15–20 proc. tinkle parduodamų produktų yra pagaminama „Norfos“ grupės įmonėje „Rivona“.

„Prekių kainoms įtakos turi ir tai, kad valdome visą tam tikrų produktų gamybos ciklą, pavyzdžiui, nuo žaliavinio pieno supirkimo iki pieno produktų gamybos arba nuo gyvulių supirkimo iki mėsos ir jos gaminių tiekimo parduotuvėms“, – pabrėžė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.

D.Dundulis teigė abejojantis tuo, kad visada objektyviai vyksta tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, kas pigiausiai parduoda būtiniausius maisto produktus.

Tokių tyrėjų rinkoje yra keletas, pavyzdžiui, prekių kainas tinklų parduotuvėse tiria ir viešina kainų palyginimo portalas Pricer.lt, bendrovė „SeeNext“ ir valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).

„Suprantama, kad minėtą portalą ir bendrovę finansuoja privatūs užsakovai, o valstybės įmonę – mokesčių mokėtojai.

Stebint privačių bendrovių pateikiamus tyrimų rezultatus man visuomet kyla įtarimas, kad galbūt šie tyrėjai yra išlaikomi užsakovų: „SeeNext“ tyrimuose mažiausios produktų kainos beveik visuomet būna „Lidl“ tinkle, o Pricer.lt mažiausias kainas beveik visuomet randa „Maximoje“, – pažymėjo D.Dundulis.

Anot jo, ŽŪDC savo kainų stebėsenos duomenis skelbia kiekvieną savaitę. Šio tyrėjo duomenimis, iš penkių tinklų daugiausia būtiniausių maisto produktų už mažiausią vidutinę kainą parduodama „Norfos“ parduotuvėse.

„Kadangi ŽŪDC yra finansuojamas visų mokesčių mokėtojų – išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis, nė vienas prekybos tinklas jo tyrimų rezultatams įtakos negali turėti“, – dėmesį atkreipė D.Dundulis.

Anot jo, „Lidl“ tinklas savo pirmą parduotuvę Lietuvoje atidarė 2016 m. pavasarį, panašiu metu buvo įkurta ir tyrimų bendrovė „SeeNext“.

„Įvairūs tyrimai ir jų rezultatai svarbūs, tačiau žmonės turėtų kritiškai vertinti tai, kas ir kaip tuos turimus atlieka, – apibendrino „Norfos“ vadovas. – Nepriklausomų institucijų, savo srities ekspertų vertinimai yra daug svarbesni ir svaresni nei pelno siekiančių bendrovių.“

„Verslo žinių“ publikacijoje „Mylimiausi prekių ženklai: nepajudinamas „Swedbank“, į „TOP 10“ kyla „Norfa“ ir „Eurovaistinė“ teigta, kad Lietuvoje per metus labiausiai sustiprinti pozicijas pavyko „Norfai“. Šis prekės ženklas, pernai buvęs 11-oje pozicijoje, šiemet pakilo į septintąją vietą.

Atlikdamos tyrimą Baltijos šalių reklamos agentūros – „Sons & Daughters“ Lietuvoje, „Magic“ Latvijoje ir „Trickster“ Estijoje – kartu su „Norstat“ apklausė daugiau kaip 3 tūkst. respondentų, kurie vertino per 600 prekių ženklų.

„Pastaraisiais metais „Norfa“ aktyviai dalyvavo įvairiuose netradiciniuose komunikacijos projektuose. Ji yra ir daugybės paramos projektų dalyvė, o pats bendrovės vadovas D.Dundulis buvo ryškiai matomas žiniasklaidoje.

Svarbu ir tai, kad smarkiai pasikeitė atnaujintos „Norfos“ tinklo parduotuvės, – jos tapo estetiškos ir modernios.

Tad ir prekių ženklų žinomumo pokytį lemia ne vienas konkretus sprendimas ar veiksmas, o kompleksas priemonių“, – teigė „Sons & Daughters“ partnerė Daiva Tonkūnienė.