„Natūralu, kad priėmus sprendimą dėl viršpelnio kitas žingsnis būtų peržiūrėti, kaip galėtume nukreipti bent jau apčiuopiamą dalį tų lėšų, kad pagelbėtume mūsų degalų vartotojams, mūsų piliečiams, kurie pastaruoju laikotarpiu susidūrė su išaugusiomis kainomis“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė L. Savickas.
Anot jo, vienas veiksmingiausių būdų sumažinti degalų kainas būtų akcizų mažinimas.
„Tai (akcizų mažinimas – ELTA) būtų efektyviausias ir pasiteisinęs sprendimas. Iš mūsų pusės, mes tą esame nuo pat pirmų dienų indikavę, kad išliekant aukštai degalų kainai, racionaliausias ir efektyviausias būdas jas mažinti yra per akcizų politiką“, – aiškino energetikos ministras.
Susiję straipsniai
Vis dėlto, kokia dalis viršpelnio mokesčio pajamų galėtų būti panaudota šiam tikslui, kol kas neaišku. Pasak L. Savicko, tai priklausytų nuo galutinės mokesčio formulės ir surenkamų lėšų.
„Susitarus dėl galutinės mokesčio formulės, matytume, kokios yra finansinės galimybės ir tuomet atitinkamai spręstume, kokie sprendimai galimi, žvelgiant į degalų kainas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie planuojamą viršpelnio mokestį, L. Savickas pažymėjo, kad premjero pavedimu kelios ministerijos vertino galimybes apmokestinti skirtingų sektorių įmonių viršpelnius.
Vis dėlto, įvertinus kitų Europos valstybių praktiką, daugiausia pagrindo tokiam mokesčiui įžvelgta naftos perdirbimo sektoriuje.
„Matome, kad yra jau kelios valstybės narės, kurios priėmusios viršpelnio kontekste sprendimus. Tie sprendimai yra būtent orientuoti į šaltinį ir žaliavą, kuri ir kelia tas energijos išteklių kainas. Tai yra iškastinis kuras, naftos produktai“, – sakė ministras.
Pasak jo, panašų apmokestinimo modelį jau yra pritaikiusi Lenkija, o šešios Europos Sąjungos (ES) valstybės kelia klausimą dėl bendro sprendimo naftos perdirbimo įmonių viršpelniui apmokestinti ES mastu.
L. Savicko teigimu, tarptautiniai vertinimai rodo, kad vien šių metų kovo–spalio mėnesiais ES naftos sektoriuje susidaręs viršpelnis siekia dešimtis milijardų eurų, o dalis jo teko ir Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė trims ministerijoms iki lapkričio 9 d. įvertinti energetikos sektoriaus, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, įmonių pelno pokyčius bei viršpelnių dydžius ir parengti siūlymus dėl jų apmokestinimo.
Sprendimas parengti tokio mokesčio schemą priimtas koalicinėje taryboje.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios apmokestinimo pastaruoju metu kyla diskusijos, – naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Naftos kainos rinkoje šokinėja nuo pat vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, dėl to pavasarį degalų akcizą sumažintas laikinai.