IT specialistai Registrų centre: nuobodulio čia nėra, o dirbtinis intelektas keičia darbo taisykles
Daugeliui Registrų centras pirmiausia asocijuojasi su dokumentais, duomenų bazėmis ir įvairiais registrais. Tačiau už kasdien naudojamų elektroninių paslaugų slypi didžiulė IT specialistų komanda, kurianti, prižiūrinti ir tobulinanti valstybei svarbias informacines sistemas.
Registrų centro Atrankų ir karjeros skyriaus vadovė Greta Matelionė pasakoja, kad organizacijoje dirba daugiau nei 1600 darbuotojų, o IT ir paslaugų vystymo srityse – per 200 specialistų. Čia darbuojasi programuotojai, sistemų ir verslo analitikai, produktų vadovai bei kitų sričių profesionalai.
Ekonomistą labiausiai neramina ne valstybės skolos dydis: atsakė, kas pavojingiausias rodiklis
„Šiuo metu ypač ieškome programuotojų, dirbančių su „Java“ technologija, taip pat produktų vadovų ir sistemų analitikų. Tai kertiniai žmonės, kurie kuria, vysto sistemas ir leidžia naujus produktus į gyvenimą“, – pasakoja G. Matelionė.
Nors didžiausios strateginės reikšmės projektams reikalingi patyrę specialistai, organizacijoje galimybių turi ir karjerą tik pradedantys žmonės. Pasak pašnekovės, svarbiausia – noras mokytis, motyvacija ir pasirengimas augti kartu su įmone.
Registrų centro Informacinių sistemų vystymo departamento vadovas Audrius Sparnauskas neslepia, kad darbas su valstybei svarbiomis sistemomis reikalauja itin didelės atsakomybės. Vyresniesiems programuotojams paprastai reikia bent ketverių ar penkerių metų patirties, tačiau vien darbo stažas dar negarantuoja profesionalumo.
Programuotojo darbą jis palygina su knygos rašymu.
Susiję straipsniai
„Rašyti mokame visi, bet parašyti nuoseklią knygą ir išdėstyti mintis taip, kad pradžia susijungtų su pabaiga, reikia kompetencijų“, – vaizdžiai aiškina A. Sparnauskas.
Vis dėlto bene didžiausią iššūkį IT specialistams šiandien kelia ne sudėtingos programavimo užduotys, o milžiniškas technologijų vystymosi greitis. Ypač daug pokyčių į šią sritį atneša dirbtinis intelektas.
Pasak A. Sparnausko, anksčiau reikšmingi technologiniai pokyčiai vykdavo kas dvejus ar trejus metus, o šiandien naujovės atsiranda kas kelis mėnesius. Todėl nuolatinis mokymasis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Tačiau ar tai reiškia, kad vieną dieną dirbtinis intelektas visiškai pakeis programuotojus?
„Mūsų darbas taps efektyvesnis. Taip, gali būti, kad nebereikės dešimties specialistų, reikės penkių“, – svarsto A. Sparnauskas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už sistemų saugumą ir priimamus sprendimus išlieka žmogaus rankose. Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau parašyti programinį kodą ar patikrinti jo veikimą, tačiau tik specialistas gali įvertinti, ar sukurtas sprendimas yra tinkamas ir saugus.
Dar viena priežastis, dėl kurios žmonės renkasi darbą Registrų centre, gali nustebinti. Tai – noras matyti savo darbo prasmę.
„Pas mus dažniausiai ateina tie specialistai, kurie ieško prasmės savo darbe. Jie nebenori dirbti tik vienam klientui ar vien dėl pinigų. Nori matyti rezultatą, kuris yra naudojamas praktiškai visoje Lietuvoje“, – pasakoja G. Matelionė.
Juk už kiekvienos Registrų centro sistemos slypi realūs žmonių gyvenimai – įsigytas būstas, įsteigta įmonė, paveldėtas turtas ar kiti svarbūs sprendimai. O tai reiškia, kad IT specialisto darbas čia gerokai daugiau nei vien programavimas.
Skolų išieškotojai su beisbolo lazdomis? Realybė visai kitokia
Antroje laidos dalyje nagrinėjamas dar vienas gajus stereotipas – esą skolų išieškotojai yra grėsmingi žmonės, kurie beldžiasi į skolininkų namų duris ir grasindami reikalauja grąžinti pinigus.
Nors tokie vaizdiniai vis dar gyvi filmuose ir žmonių pasakojimuose, šiuolaikinis skolų valdymo sektorius atrodo visiškai kitaip.
UAB „GS Core“ generalinė direktorė Rasa Vėtra Zinkevičienė šypsosi išgirdusi klausimą apie beisbolo lazdas.
„Niekada. Tai visiškas mitas. Tai yra pramanai, galbūt kažkokie veiksmo filmų epizodai, bet realybėje nieko panašaus nėra“, – tikina ji.
Pasak vadovės, skolų išieškojimas šiandien pirmiausia prasideda nuo pokalbio. Žmonės į finansinius sunkumus patenka dėl įvairiausių priežasčių – netekę darbo, susirgę, patyrę nesėkmę versle ar susidūrę su netikėtomis gyvenimo aplinkybėmis.
Todėl svarbiausia tokioje situacijoje – ne slėptis nuo kreditorių, o ieškoti sprendimo.
„Reikėtų elgtis proaktyviai – susisiekti su skolų išieškojimo įmone, susiderinti mokėjimo grafiką, susitarti ir viskas bus labai sklandu. Ikiteisminis išieškojimas yra pats lengviausias būdas išspręsti savo problemas“, – aiškina R. Vėtra Zinkevičienė.
Vadovė pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus finansinė situacija yra individuali, todėl galima tartis dėl mažesnių įmokų ar ilgesnio skolos grąžinimo termino. Vis dėlto susitarimo būtina laikytis.
Priešingu atveju skolos išieškojimas gali persikelti į teismą, o vėliau – pas antstolius. Tuomet situacija tampa gerokai sudėtingesnė ir brangesnė, nes antstoliai turi teisę taikyti priverstinio išieškojimo priemones, įskaitant sąskaitų ar turto areštą.
„Mūsų išieškojimas yra vadinamasis švelnusis išieškojimas. O kai skola nukeliauja pas antstolį, tai jau visiškai kita situacija. Be kita ko, tai yra labai brangu“, – pasakoja pašnekovė.
Laidoje taip pat atskleidžiama, kaip veikia skolų pirkimo procesas. Bankai, kredito unijos, telekomunikacijų bendrovės ir kitos organizacijos gali parduoti susikaupusių skolų portfelius specializuotoms įmonėms. Tokiu atveju pasikeičia kreditorius, o skolininkas apie tai informuojamas laišku ar elektroniniu paštu.
Tačiau bene labiausiai nustebina tai, kokių darbuotojų ieško skolų valdymo bendrovės.
Pasirodo, viena svarbiausių šios profesijos savybių yra ne griežtumas ar gebėjimas spausti žmogų, o empatija.
„Pirmiausia atkreiptume dėmesį į esminę savybę – empatiją. Žmogus turėtų būti empatiškas, gebėti pajusti kitą žmogų, suprasti, kur slypi problema, užduoti tinkamus klausimus, pakonsultuoti, kartais tiesiog leisti išsikalbėti“, – sako R. Vėtra Zinkevičienė.
Pasak jos, skolų valdymo specialistui svarbu ne tik išmanyti finansinius procesus, bet ir mokėti bendrauti su žmonėmis, kurie neretai išgyvena vieną sudėtingiausių savo gyvenimo laikotarpių.
Šiandien daugelį su skolomis susijusių klausimų galima išspręsti ir internetu – savitarnoje pasitikrinti skolos likutį, peržiūrėti mokėjimų grafiką ar atlikti mokėjimą. Tačiau net ir technologijų amžiuje svarbiausias išlieka žmogiškas pokalbis.
Dvi skirtingos profesijos – viena svarbi pamoka
Nors Registrų centro IT specialistų ir skolų valdymo bendrovės darbuotojų kasdienybė iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, abi profesijas vienija kur kas daugiau, nei gali pasirodyti.
Vieniems tenka atsakomybė už milijonams žmonių svarbių duomenų saugumą ir sklandų sistemų veikimą, kitiems – padėti žmonėms rasti išeitį iš sudėtingų finansinių situacijų.
Laida „Noriu dirbti“ dar kartą įrodo, kad už visuomenėje įsitvirtinusių profesinių stereotipų slypi gerokai įdomesnė realybė. O sėkmingai karjerai šiandien reikia ne tik profesinių žinių, bet ir noro nuolat tobulėti, atsakomybės bei gebėjimo suprasti kitą žmogų.
Daugiau apie šias profesijas, jų užkulisius ir karjeros galimybes – laidoje „Noriu dirbti“, kurią žiūrėkite per „Lietuvos ryto“ televiziją ir internetu www.lietuvosryto.tv.