Ateinančių metų biudžeto projektą parengę valdantieji didžiausio kirčio sulaukė ne iš opozicijos, bet iš Valstybės kontrolės (VK).

Auditoriai aptiko, kad į išlaidas nėra įtrauktos investicijos į geležinkelio infrastruktūrą, parama Ukrainai ir kitos eilutės.

O pajamų skiltyje pernelyg gražiai pavaizduoti 197 mln. eurų, kuriuos tikimasi surinkti gerinant valstybės administravimą.

Pagrindo tam lyg ir yra, ministerijoms jau nurodyta susiveržti diržus, bet kai kurie ministrai dievagojasi, kad labiau taupyti jau nebeįmanoma. O VK išvada aiški: ši suma yra pernelyg neapibrėžta, kad ją būtų įmanoma priskirti prie numatomų pajamų.

[[ge:lrytas:lrytas:44910939]]

Pagal pirminį projektą kitais metais biudžeto pajamos siektų 22,2 mlrd. eurų, išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Biudžeto deficitas – 3,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tačiau VK apskaičiavimai rodo visai ką kita: deficitas jau kitais metais gali pasiekti 5 proc. BVP, 2028 m. ir 2029 m. – atitinkamai 5,8 ir 5,9 proc. Pastarieji du skaičiai reikšmingai skiriasi nuo nurodytų projekte – 4,6 proc. ir 3,9 proc. BVP (neskaičiuojant europinės išlygos dėl išlaidų gynybai).

Valdančioji koalicija karštligiškai mėgina surasti papildomų lėšų. Linkstama didinti lošimų, loterijų bei saldžiuose gėrimuose esančio pridėtinio cukraus mokesčius.

Taip pat greičiausiai bus siūloma daugiau, nei numatyta iš anksto, didinti akcizo mokesčius tabako gaminiams.

[[ge:lrytas:lrytas:44902890]][[ge:lrytas:lrytas:44906233]][[ge:lrytas:lrytas:44904726]]

Šitaip papildomai būtų surinkta apie 70–80 mln. eurų daugiau. Tačiau, kaip įvardijo ekonomistė Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė, tai tebūtų pleistras ant atviro lūžio.

Daugiausia kelias dešimtis milijonų galima gauti apmokestinus „Orlen Lietuva“ gamyklos šįmet gautą vadinamąjį viršpelnį – dėl to iš esmės jau sutarta valdančiosios koalicijos taryboje.

Tik ir tai – palyginti menkniekis, dėl kurio kyla grėsmė ateityje visiškai netekti investicijų į šią daugiausia mokesčių Lietuvoje sumokančią bendrovę.

Kol kas neapsispręsta, ar bus naikinamos kai kurios mokesčių lengvatos.

Tačiau premjeras M.Sinkevičius paskelbė, kad bent jau vaistams ir spaudai lengvatinis tarifas greičiausiai išliks.

Regis, patys valdantieji jau pajuto svilėsių kvapą. Finansų ministerija pasiūlė parengti veiksmų planą dėl valstybinių įstaigų veiklos peržiūros, automatinio išlaidų indeksavimo, dėl kurio, pavyzdžiui, pedagogams atlyginimai augtų lėčiau nei iki šiol.

Bet tai, akivaizdu, sukels didelių prieštaravimų, ypač iš profesinių sąjungų pusės. Antra, visa tai geriausiu atveju įsigaliotų tiktai nuo 2029 metų.

Užmojai persvarstyti pensijų indeksavimo tempus sukėlė įtampą net ministrų kabinete: tuo nepatenkintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai šią savaitę boikotavo Vyriausybės pasitarimą, todėl svarstymą teko nukelti iki kitos savaitės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius siūlė nedaryti tragedijos dėl 3,8 proc. biudžeto deficito ar net didesnio. Jo teigimu, jei ekonomika bus skatinama ir ji augs, valstybės pajamos natūraliai didės, o šis deficitas sumenks.

Tik kad ekonomika augtų, būtina į ją investuoti, valstybei – irgi, o ne didinti mokesčius, nors kol kas ir ne visuotinai.

Pramonininkai kaip tik siūlo įteisinti nulinį mokestį į technologinį atsinaujinimą reinvestuojamam pelnui.

O štai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento S.Gailiūno teigimu, vienas pajamų šaltinių yra valstybės valdomas turtas: jį išlaikyti kasmet kainuoja apie 400 mln. eurų, o pardavus galima gauti net iki 9 mlrd. eurų pajamų.

Vargu ar valdantieji skubės atsižvelgti į tokias idėjas – juk net ir kurdama pirminį biudžeto projektą Finansų ministerija nekreipė dėmesio net ir į valdančiosios koalicijos partnerius.

Tačiau, kaip rodo VK išvados, šitaip išsikasė sau duobę. Ir greičiausiai ateinančios kadencijos Vyriausybei, kadangi daugelis vadinamojo Šeimos paketo, į kurį kažkodėl kaip didžiulis pasiekimas įtrauktas net ir nemokamas mokinių maitinimas, nuostatų įsigalios kur kas vėliau, o ne nuo kitų metų.

Išlaidų ir pajamų skirtumas darosi vis didesnis, iki Mastrichto kriterijuose numatytų 3 proc. BVP biudžeto deficito – labai toli, o finansų ministras T.Valys nepaguodė – apie tai galėsime pagalvoti tik po 5–7 metų.

Lietuvai tai reiškia viena: skolintis reikės daug, o pinigai tik brangs ir brangs.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus įspėjo, kad Lietuva jau dabar skolinasi kone brangiausiai visoje ES, mokėdama po 4,5 proc. metinių palūkanų.

Jei Europos Komisija dėl pažeistų Mastrichto kriterijų pradės pažeidimo procedūrą, skolintojai neabejotinai dar labiau pakels palūkanas.

Susidaro užburtas ratas, o vienintelė išeitis – didinti pajamas. Bandymai paskutinėmis dienomis prieš biudžeto priėmimą rasti logiškesnių sprendimų akivaizdžiai nevykę. Tai mato ir patys valdantieji.

„Manome, kad racionalu sudaryti ilgalaikį planą, strategiją ir kitais metais ateiti su kitokiu biudžetu, visus metus dirbant prie to projekto, o ne taip, kad pateikiame pasiūlymus, tada sudarome darbo grupę, kuri bando dar kažką sugeneruoti“, – sakė valstietė A.Norkienė.

Ji teisi, išskyrus viena – kodėl to nebuvo galima padaryti jau šiais metais?

Svilėsių kvapas: pinigų ieškoti biudžeto planuotojai pradėjo be jokio plano (1)