Pasiūlymą LVK pateikė valdantiesiems svarstant papildomą tabako akcizų didinimą, kuriuo tikimasi valstybės biudžetą papildyti maždaug 20 mln. eurų. LVK vertinimu, šį tikslą galima pasiekti nekeičiant patvirtinto 2025–2027 metų akcizų didinimo plano. Vienas iš siūlomų sprendimų – sureguliuoti ir apmokestinti šiuo metu šešėlyje veikiančią nikotino maišelių rinką.
LVK pabrėžia, kad papildomas tabako akcizų didinimas reikštų valstybės įsipareigojimų verslui laužymą, pažeistų ilgalaikio mokestinio planavimo principą ir keltų grėsmę biudžeto pajamų surinkimui, ypač Lietuvoje, kur nelegalaus tabako dalis jau siekia ketvirtadalį.
„Valstybei reikia papildomų pajamų, tačiau tai nereiškia, kad galima nepaisyti pačios valstybės priimtų įsipareigojimų. Kam tuomet reikalingi trejų metų akcizų planai, jeigu valdžia gali juos vienašališkai pakeisti dar nepasibaigus numatytam laikotarpiui? Verslas pagal šiuos planus priima sprendimus, planuoja investicijas ir prisiima įsipareigojimus. Keisti taisykles žaidimui jau prasidėjus yra neteisinga ir nesąžininga. Ypač kai turime alternatyvų, leidžiančių surinkti papildomų pajamų nedidinant jau nustatytų tarifų“, – sako LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Valstiečiai nerimauja dėl biudžeto ir turi pastabų: „Vengia kalbėti apie mokesčių didinimą“
Papildomas akcizų didinimas – valstybės įsipareigojimų laužymas
LVK primena, kad pagal 2024 metais patvirtintą trejų metų planą 2027 metais cigarečių akcizai didės 8,5 proc., rūkomojo ir neapdoroto tabako – 9,5 proc., kaitinamojo tabako produktų – 12,5 proc., o cigarų ir cigarilių – 15,5 proc. Planuojama, kad šie padidinimai, be neplaninių mokesčių šuolių, biudžetui jau atneš papildomus 34,5 mln. eurų, palyginti su 2026 metais.
Trejų metų akcizų planas tvirtinamas, kad verslas galėtų numatyti mokestinę naštą ir planuoti veiklą. Organizacijos vertinimu, papildomas tarifų didinimas, dar nepasibaigus patvirtintam laikotarpiui, reikštų valstybės vienašališką anksčiau nustatytų taisyklių keitimą. Tai ne tik mažintų mokestinės aplinkos prognozuojamumą, bet ir keltų klausimą, ar verslas apskritai gali pasitikėti ilgalaikiais valstybės sprendimais.
Organizacijos vertinimu, papildomas esamų akcizų kėlimas, dar neįvertinus suplanuotų pakeitimų rezultatų, būtų žalingas tiek biudžeto pajamų surinkimui, tiek verslo aplinkos prognozuojamumui.
Susiję straipsniai
LVK ragina Vyriausybę ir Seimą laikytis patvirtinto 2025–2027 metų akcizų didinimo plano, atnaujinti nikotino maišelių rinkos reguliavimo projektų svarstymą, o rengiant naują akcizų planą nuo 2028 metų iš anksto įvertinti jo poveikį biudžeto pajamoms, legaliai prekybai ir investicijoms bei konsultuotis su verslo asociacijomis ir ekspertais.
Nelegali rinka jau atima iš biudžeto milijonus
LVK taip pat atkreipia dėmesį, kad papildomas akcizų didinimas gali dar labiau paskatinti nelegalią prekybą. Naujausio tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, 2026 metų trečiąjį ketvirtį kontrabandinių ir suklastotų cigarečių dalis Lietuvoje siekė 25,4 proc. Vertinama, kad dėl nelegalių tabako ir nikotino produktų vartojimo valstybė vien pernai neteko 109 mln. eurų potencialių biudžeto pajamų.
„Kai nelegali rinka jau sudaro ketvirtadalį tabako rinkos, papildomas mokesčių didinimas gali duoti priešingą rezultatą, nei tikimasi. Didėjantis kainų skirtumas tarp legalių ir kontrabandinių gaminių skatina šešėlinę prekybą. Tokiu atveju rizikuojame ne tik nesurinkti planuotų pajamų, bet ir dar labiau sustiprinti nelegalią rinką“, – teigia I. Rizgelė.
Papildomų pajamų potencialas – 90 mln. eurų
LVK siūlo grįžti prie Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų jau parengtų teisės aktų projektų, numatančių nikotino maišelių rinkos reguliavimą ir apmokestinimą. Pagal Finansų ministerijos projektą šiems produktams būtų taikomas rūkomajam tabakui nustatytas akcizo tarifas.
Remiantis Estijos rinkos raida paremtu scenarijumi, 2027 metų antrąjį pusmetį valstybė galėtų surinkti apie 10 mln. eurų papildomų pajamų, 2028 metais – apie 35 mln. eurų, o 2029 metais – apie 45 mln. eurų. Iš viso – apie 90 mln. eurų, iš kurių 60 mln. eurų sudarytų akcizai, o 30 mln. eurų – PVM. Faktinės pajamos priklausytų nuo priimto reguliavimo ir legalios rinkos plėtros.
„Užuot dar kartą didinę mokesčius tiems, kurie juos jau moka, turėtume pasirūpinti, kad juos mokėtų ir šiandien šešėlyje veikianti rinka. Ministerijos jau yra parengusios reikalingus projektus, todėl turime galimybę imtis konkrečių veiksmų“, – sako LVK generalinė direktorė.
Latvijos patirtis įspėja apie rizikas
LVK taip pat primena kaimyninės Latvijos patirtį. 2025 metais šalyje įsigaliojus reikšmingiems akcizų ir tabako produktų reguliavimo pakeitimams, per pirmuosius septynis metų mėnesius legalios tabako pakaitalų apyvartos kiekis sumažėjo 54,9 proc., palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Latvijoje taip pat surinkta mažiau akcizų iš tradicinių tabako gaminių, nei prognozuota. Vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį negauta apie 8 mln. eurų planuotų akcizų ir PVM pajamų.
„Latvijos pavyzdys rodo, kad didesni mokesčių tarifai savaime negarantuoja didesnių biudžeto pajamų. Jeigu legali prekyba traukiasi, o šešėlinė rinka plečiasi, rezultatas gali būti priešingas. Todėl prieš keičiant jau patvirtintus tarifus būtina įvertinti ne tik planuojamas pajamas, bet ir galimas neigiamas pasekmes“, – pabrėžia I. Rizgelė.