Tai rodo draudimo bendrovės BTA praktikoje fiksuotas atvejis, kai iš gretimo angaro išplitusi ugnis sunaikino vilkikų servisą, jame buvusią įrangą ir transporto priemones. Nuostoliams atlyginti rezervuota draudimo išmoka siekia 3,6 mln. eurų. Draudikų teigimu, tokie įvykiai atskleidžia, kad verslo finansinis saugumas priklauso ne tik nuo jo paties pasirengimo, bet ir nuo aplinkinių keliamų rizikų.
Gaisras kilo nuomojamame angare, smulkaus verslininko serviso patalpose. Ugnis sunaikino ne tik pastatą, kuriame kilo gaisras, bet ir smarkiai nuniokojo šalia veikusį BTA apdraustą vilkikų servisą. Šiuo metu vyksta objekto atkūrimo darbai, o galutinė draudimo išmokos suma paaiškės užbaigus žalos administravimą.
„Vertindamos gaisro riziką įmonės dažniausiai galvoja apie tai, kas gali nutikti jų pačių patalpose. Tačiau net ir tinkamai prižiūrint savo turtą, laikantis saugos reikalavimų ir investuojant į prevenciją, neįmanoma kontroliuoti visko, kas vyksta aplinkui. Šis atvejis parodo, kad gaisras gali kilti visai kitame objekte, o jo finansinės pasekmės kaimyniniam verslui – siekti milijonus eurų“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Susiję straipsniai
Gaisrų skaičius mažėja, bet jų kaina verslui auga
Didelių gaisro žalų BTA šiemet fiksavo ir daugiau. Vieno sandėlio gaisro metu buvo apgadintas pastatas, įranga ir jame laikytos prekės – draudimo bendrovės išmokėta suma siekė beveik 780 tūkst. eurų. Kitu atveju, gaisrui apgadinus administracinį ir transporto priemonių aptarnavimo pastatus, išmokėta beveik 694 tūkst. eurų.
Šie atvejai atsispindi ir bendroje verslo turto gaisrų žalų statistikoje. 2025 m. BTA atlygino nuostolius daugiau kaip 30 tokių atvejų, kurių bendra suma viršijo 1 mln. eurų, o vidutinė išmoka siekė apie 34 tūkst. eurų.
2026 m. fiksuota mažiau gaisrų, tačiau bendra išmokėta suma jau siekia beveik 3,8 mln. eurų.
„Kartais pakanka vos kelių didelių įvykių, kad bendra išmokų suma išaugtų kelis kartus. Šiemet matome būtent tokią situaciją – įvykių mažiau, tačiau jų finansinės pasekmės gerokai didesnės. Vienas gaisras gali per kelias valandas sunaikinti turtą, kurį įmonė kūrė ir kaupė daugelį metų“, – aiškina K. E. Karpova.
Kai gaisras persimeta iš kaimynų: kaip atlyginama žala?
Kai gaisras išplinta iš vienos įmonės patalpų į kitą objektą, žalos atlyginimo procese svarbu atskirti du skirtingus draudimo tipus – turto ir civilinės atsakomybės draudimą. Nors abu gali būti aktualūs to paties įvykio metu, jų paskirtis skiriasi.
„Verslo turto ir civilinės atsakomybės draudimas šiuo atveju atlieka skirtingas funkcijas. Turto draudimas, atsižvelgiant į sutartas sąlygas, skirtas apsaugoti įmonės apdraustą turtą, o civilinės atsakomybės draudimas gali padėti atlyginti žalą, kurią įmonė padaro kitiems. Todėl vertinant galimas gaisro pasekmes svarbu įsitikinti, kad draudimo apsauga atitinka ne tik turimo turto vertę, bet ir realų verslo rizikų mastą“, – aiškina K. E. Karpova.
Didžiausia problema gali prasidėti gaisrą užgesinus
Gaisro padariniai verslui nesibaigia kartu su gesinimo darbais. Net jei ugnis sunaikina tik dalį patalpų ar įrangos, įmonė kurį laiką gali apskritai negalėti vykdyti veiklos – kol vertinama žala, valomos patalpos, remontuojamas pastatas, keičiama įranga ar ieškoma laikinos vietos veiklai.
Tai ypač aktualu gamybos, logistikos ir prekybos įmonėms, kurių veikla priklauso nuo konkrečių patalpų, įrangos ar jose laikomų atsargų. Tokiu atveju prie tiesioginės turto žalos prisideda ir gerokai sunkiau iš pirmo žvilgsnio pastebimos pasekmės: nevykdomi užsakymai, vėluojama klientams, sutrinka tiekimas, o įmonė patiria išlaidas net tuo metu, kai negali veikti įprastai.
„Net ir turint finansinių galimybių atstatyti patalpas ar įsigyti naują įrangą, tai neįvyksta per kelias dienas – priklausomai nuo žalos masto, veiklos atnaujinimas gali užtrukti ne vieną mėnesį. Visą tą laiką įmonė gali prarasti pajamas, klientus, susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais, nors dalis nuolatinių išlaidų niekur nedingsta. Todėl verslui svarbu iš anksto apgalvoti ne tik tai, kaip apsaugoti savo turtą, bet ir kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, jei įprastomis sąlygomis dirbti kurį laiką nebebūtų įmanoma“, – pabrėžia K. E. Karpova.




