„Orlen Lietuvos“ viršpelnio mokestis kelia klausimų: prezidentūra įžvelgia rizikų

Nojus Stankevičius
Sekite Lrytas Google
Tęsiantis diskusijoms dėl galimo naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad svarstant tokį mokestį būtina vertinti visą energetikos sektorių, o ne vieną bendrovę. Pasak jo, Lietuvoje neturėtų atsirasti praktikos, kai mokesčiai kuriami konkrečiai įmonei.
Orlen Lietuva.
Daugiau nuotraukų (2)
„Aš dar neatsimenu tokio atvejo, kad Lietuvoje būtų mokesčiai kuriami vienai bendrovei. Tai turbūt tokios praktikos ir nereikia pradėti taikyti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
Anot prezidento patarėjo, prieš priimant sprendimus dėl galimo viršpelnių apmokestinimo, Vyriausybė turėtų atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę. Kol kas, pasak jo, prezidentūra tokio vertinimo nėra mačiusi.
„Mes kol kas nematėme Vyriausybės atliktos kaštų ir naudos analizės šiuo klausimu. Suprantame, kad klausimas yra gilioje analizės stadijoje“, – teigė jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, vertinant galimus viršpelnius reikėtų atsižvelgti ne tik į degalų rinką, bet ir į kitus energetikos sektoriaus dalyvius, įskaitant dujų bei atsinaujinančiosios energetikos įmones.
„Galime preziumuoti, kad šaltuoju metų laiku elektros kaina nustatoma pagal dujų kainą – tokia yra formulė. Natūralu, kad galbūt ir vėjo energetikoje susidaro tam tikri viršpelniai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Tačiau norint atsakyti į visus klausimus – kuriuose energetikos sektoriuose ir kokio dydžio viršpelniai susidaro – reikalinga analizė. Ją gali atlikti tik Vyriausybė, įvertindama visus kaštus ir naudą“, – pridūrė jis.
Pasak V. Augustinavičiaus, atliekant tokį vertinimą taip pat būtina atsižvelgti į galimas geopolitines pasekmes.
„Mes tikimės, kad Vyriausybė pasižiūrės į visą energetikos sektorių, atsakys į visus klausimus ir tada bus matyti, kuriose energetikos rūšyse susidaro ar nesusidaro viršpelniai, kokio jie dydžio, kokia iš to būtų nauda ir kokie būtų kaštai, tarkim, jau žvelgiant į geopolitinį paveikslą“, – sakė jis.
Paklaustas, ar G. Nausėda dėl viršpelnių apmokestinimo yra kalbėjęsis su Lenkijos vadovais, prezidento patarėjas teigė tokių duomenų neturintis.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė trims ministerijoms iki lapkričio 9 d. įvertinti energetikos sektoriaus, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, įmonių pelno pokyčius bei viršpelnių dydžius ir parengti siūlymus dėl jų apmokestinimo.
Sprendimas parengti tokio mokesčio schemą priimtas koalicinėje taryboje.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju metu kyla diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Politikai, tarp jų Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir koalicijos partnerių atstovas Virginijus Sinkevičius, anksčiau svarstė galimybę apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį taikant mažesnį tarifą nei kaimyninėje Lenkijoje.
Energetikos ministro Luko Savicko teigimu, dalis „Orlen Lietuva“ viršpelnio galėtų būti panaudota degalų kainoms mažinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.