Nutekinti dokumentai susiję su banko veikla per pastaruosius 20 metų, įskaitant jo ryšius su Rusijos oligarchais, už seksualinius nusikaltimus nuteistu Jeffrey Epsteinu ir Donaldu Trumpu dar prieš šiam tampant JAV prezidentu.
Neįvardytų informatorių paviešinti duomenys sukėlė abejonių dėl didžiausio Vokietijos banko vidaus kontrolės veiksmingumo ir vėl paskatino kelti klausimus dėl generalinio direktoriaus Christiano Sewingo pastangų jį pertvarkyti.
Tyrimą „Inside Deutsche Bank“ („Deutsche Bank“ iš vidaus) atliko daugiau kaip 200 žurnalistų iš žiniasklaidos konsorciumo, kuriam priklausė „The Financial Times“, „Der Spiegel“, „Le Monde“, „The New York Times“, Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Austrijos dienraštis „Der Standard“.
Susiję straipsniai
Netrukus po Frankfurto vertybinių popierių biržos prekybos pradžios „Deutsche Bank“ akcijos atpigo beveik 6 proc.
Remiantis paskelbtais tyrimais, kartais banko komerciniai interesai ėmė viršų prieš tarptautinių sankcijų, pinigų plovimo prevencijos taisyklių ir net vidaus procedūrų laikymąsi.
Duomenis pateikė du informatoriai, o per Pietų Afrikos Respublikos ir Indijos žurnalistus jie pasiekė daugiau kaip 50 žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje.
Žurnalistinio tyrimo rezultatai
Pranešama, kad dokumentuose, be kita ko, išsamiai aprašoma, kaip „Deutsche Bank“ siekė pritraukti oligarchus ir plėsti veiklą Rusijoje prieš pat 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, nepaisydamas perspėjimų dėl reguliavimo ir pinigų plovimo rizikos.
Žiniasklaidos cituojami dokumentai rodo, kad Ch. Sewingas buvo vienas iš darbo grupės, rengusios banko veiklos Rusijoje strategiją, narių.
Tyrimuose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bankas iki šiol nėra visiškai pasitraukęs iš Rusijos rinkos, nors po invazijos į Ukrainą apie tokį ketinimą buvo paskelbęs.
Praėjusiais metais „Deutsche Bank“ Rusijoje vis dar dirbo 162 darbuotojai, o vietos patronuojamosios bendrovės pelnas prieš mokesčius siekė 61 mln. eurų.
Duomenyse taip pat atskleidžiama naujų detalių apie ilgalaikius banko verslo ryšius su J. Epsteinu ir jo sandorius su D. Trumpu.
Be to, dokumentai rodo, kad bankas turtingiems klientams kūrė prieštaringai vertinamas mokesčių optimizavimo schemas. Jie taip pat leidžia manyti, kad nusikalstami tinklai galėjo per banką pervesti lėšas.
Dokumentuose taip pat pateikiama informacijos apie ginklų sandorius su prieštaringai vertinamomis valstybėmis, banko teikiamas paslaugas aplinkai žalinguose sektoriuose veikiančioms bendrovėm ir aukų sąskaitų Vokietijos kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tvarkymą, nepaisant banko viduje reiškiamo nepritarimo.
„Deutsche Bank“ reakcija
„Deutsche Bank“ neginčija dokumentų autentiškumo, nors juos vadina „tariamais vidaus dokumentais“ ir pažymi, kad kai kurie minimi įvykiai nutiko daugiau kaip prieš du dešimtmečius.
Bankas pareiškė, kad šiuos klausimus anuomet nagrinėjo kartu su priežiūros institucijomis, o 2019–2025 m. į kontrolės sistemų stiprinimą investavo 7 mlrd. eurų.
Banko teigimu, dabar jis yra „kitoks bankas“. „Deutsche Bank“ atkreipė dėmesį į 2025 m. pasiektą rekordinį pelną ir pažangą užtikrinant teisės aktų bei kitų reikalavimų laikymąsi.




