„Pirmiausia turėtume nukreipti visą dėmesį į šešėlinės ekonomikos mažinimą. Čia yra svarbiausias neišnaudotas resursas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė jis.
Pasak V. Augustinavičiaus, Finansų ministerija siūlo suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) daugiau įgaliojimų kovoti su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu – esant poreikiui laikinai sustabdyti tokiomis veiklomis įtariamų įmonių veiklą.
„Tokiai įmonei, kur yra įtarimas, kad vyksta pridėtinės vertės mokesčio grobstymas, mokesčių administratorius turėtų tikrai solidų instrumentą. Esant poreikiui net ir laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą vien tam, kad vogimas arba žala biudžetui būtų sustabdyta“, – aiškino prezidento patarėjas.
Susiję straipsniai
Jis taip pat nurodė, kad panaši priemonė taikoma Latvijoje, kur kartu su kitais sprendimais pavyko reikšmingai sumažinti PVM atotrūkį. V. Augustinavičiaus teigimu, šis rodiklis Latvijoje ir Lenkijoje yra maždaug tris kartus mažesnis nei Lietuvoje.
„Tai yra tikrai didelė suma, šimtai milijonų, jeigu ne virš milijardo eurų papildomų pajamų, kurių Lietuva nesusirenka, nes kol kas neturėjo dar visų pakankamų instrumentų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu plačios mokestinių lengvatų peržiūros, pasak patarėjo, šiuo metu imtis nebūtų paprasta, nes jos jau buvo vertintos ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu. Jis pabrėžė, kad dalis lengvatų skirtos ekonomikos augimui užtikrinti arba socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
„Lengvatos peržiūrėtos jau buvo gerbiamo (Gintauto – ELTA) Palucko vyriausybėje. Ten irgi tikrai procesas nebuvo paprastas, buvo tikrai skausmingų diskusijų“, – sakė V. Augustinavičius.
Jis pridūrė, kad papildomų lėšų valstybė galėtų ieškoti ir peržiūrėdama savo išlaidas, ypač valdymo bei biurokratijos sąnaudas, taip pat diegdama dirbtinio intelekto (DI) sprendimus viešajame sektoriuje.
„Svarbu yra diegti ir tuos dirbtinio intelekto instrumentus, kurie pagreitintų biurokratijos veikimą, kad visos paslaugos verslui, gyventojui būtų suteikiamos greičiau, valstybė patirtų mažesnes sąnaudas“, – teigė prezidento patarėjas.
Kalbėdamas apie valstybės skolos augimą, V. Augustinavičius akcentavo, kad svarbiausia vertinti ne absoliutų skolos dydį, o jos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP). Anot jo, ekonomikos augimas padėtų sumažinti skolos naštą.
„Svarbiausia yra ne pats skolos dydis, bet skolos lygis, kiek ji sudaro santykį su BVP. Ir šitoj vietoje, skatindami ekonomiką, mes tikrai galime padaryti ženkliai daugiau ir privalo Lietuva padaryti ženkliai daugiau“, – sakė jis.
Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.



