Ten esanti informacija apie klientus neatskleidžiama net ir sankcijų įvedimo atveju.
Po nutekėjusių „Deutsche Bank“ duomenų paskelbimo jo akcijos nukrito daugiau nei 6 proc. Pats bankas atmeta kaltinimus dėl sankcijų apėjimo, rašo „bbc.com“.
Vokietijos „Deutsche Bank“ palaikė ilgalaikius verslo ryšius su už seksualinius nusikaltimus nuteistu Jeffrey Epsteinu, netyčia paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo mokesčių deklaraciją ir iki pat 2022 m. vasario prasidėjusio visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą bandė plėtoti verslą Rusijoje, įskaitant bendradarbiavimą su žinomais oligarchais. Tai matyti iš žurnalistų rankose atsidūrusių banko vidinių dokumentų.
Aistros dėl valstybės biudžeto tęsiasi: ekonomistas įspėja apie galimą GPM bei PVM didinimą
Būtent „Deutsche Bank“ santykiai su oligarchais ir rusiškais pinigais tapo pagrindine priežastimi, paskatinusia du anonimiškus informatorius perduoti žurnalistams 15 mln. vidinių kredito įstaigos dokumentų rinkinį.
Tarp jų – el. laiškai, darbuotojų susirašinėjimas, direktorių valdybos posėdžių protokolai, vidinių tyrimų rezultatai ir finansinės kontrolės padalinių dokumentai. Savo pareiškime informatoriai nurodė, kad veikė „visuomenės interesų labui“, siekdami atskleisti banko veiklą, įskaitant tokias problemas kaip sąskaitos, priklausančios Rusijos oligarchams. Vienas iš jų pridūrė, kad „bankui reikalinga visiška vadovybės ir korporacinės kultūros pertvarka“.
Susiję straipsniai
Tyrimą, pagrįstą nutekėjusiais dokumentais, kurie datuojami 2010-ųjų pradžia, bendrai atliko daugiau nei 200 žurnalistų iš viso pasaulio, atstovaujančių dešimtims leidinių, tarp jų – Vokietijos „Der Spiegel“, Jungtinės Karalystės „Financial Times“, Prancūzijos „Le Monde“ ir JAV „New York Times“. Straipsniai, parengti remiantis tyrimo rezultatais, pradėti skelbti antradienio, lapkričio 17 d., rytą.
„Deutsche Bank“ nenutraukė paslaugų problemiškiems klientams
Iš vieno laiško, kurį citavo „FT“, matyti, kad banke puikiai suvokė savo problemų rimtumą. 2018 m., praėjus dviem savaitėms po to, kai Christianas Sewingas pradėjo eiti „Deutsche Bank“ generalinio direktoriaus pareigas, jis gavo kolegos el. laišką su įspėjimu, kad artėja „***“ (žlugimas).
Paaiškėjo, kad didžiausias Vokietijos bankas nenutraukė paslaugų teikimo 28 tūkst. problemiškiems savo investicinio padalinio klientams ir prisipažino priežiūros institucijoms, kad iš esmės „veikė už įstatymo ir tvarkos ribų“. Ch. Sewingas, kuris visą savo karjerą dirbo banke ir pažadėjo jame įvesti tvarką po skandalų serijos, pateikė savo lakonišką įvykių vertinimą: „Katastrophe“ (liet. k. – katastrofa).
56-metis Ch. Sewingas tebėra banko vadovas. Anksčiau jis buvo giriamas už radikalią restruktūrizaciją, kuri „Deutsche Bank“ sugrąžino pelną ir atkūrė jo akcijų kursą.
„Kill your career“
Žurnalistų tyrimai, pagrįsti nutekėjusia informacija, atskleidė netinkamus banko veiklos metodus, o antradienį jo akcijų kaina nukrito 6 proc. Tai – didžiausias kritimas nuo 2025 m. balandžio.
Iš banko darbuotojų susirašinėjimo paaiškėjo, kad darbas atitikties srityje pagal principą „pažink savo klientą“ (angl. know your customer) pačiame banke buvo pašaipiai aiškinamas kaip „kill your career“ – „sunaikink savo karjerą“.
Tarp to, ką žiniasklaida išsiaiškino išnagrinėjusi nutekėjusius dokumentus, – įtartini mokėjimai, susiję su dabar jau mirusiu finansininku J. Epsteinu, nuteistu už seksualinius nusikaltimus. Kaip pranešė „FT“, „Deutsche Bank“ atliko su J. Epsteinu susijusių mokėjimų už 582 mln. dolerių. Tačiau pats įtartinų mokėjimų faktas dar neįrodo, kad kiekviena operacija buvo nusikalstama.
Be to, kaip praneša „FT“, 2017 m. kovą, per pirmąją D. Trumpo prezidento kadenciją, Vokietijos bankas per klaidą nutekino informaciją apie jo mokesčius. D. Trumpo mokesčių dokumentas buvo nusiųstas kito kliento buhalteriui – tuo metu, kai prezidentas savo pirmosios kadencijos metu buvo „Deutsche Bank“ klientas. Šį nesėkmės atvejį bankas nuslėpė nuo Baltųjų rūmų.
Žurnalistų tyrimai parodė, kad bankas iki pat visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą toliau plėtojo verslą su Rusijos oligarchais ir įmonėmis, nepaisydamas savo pačių darbuotojų įspėjimų apie sankcijų, reputacijos ir antikorupcinius rizikos veiksnius.
„Deutsche Bank“ planavo plėstis Rusijoje
„FT“ rašo, kad 2020 m. „Deutsche Bank“ planavo plėsti savo Rusijos padalinio veiklą. Tuo tarpu 2015 m., po skandalo dėl veidrodinių sandorių, per kuriuos iš Rusijos buvo išvesti ne mažiau kaip 10 mlrd. JAV dolerių, bankas pradėjo mažinti Rusijoje vykdomą verslo dalį.
Vadinamieji veidrodiniai sandoriai – tai poriniai sandoriai su tomis pačiomis akcijomis: vienas klientas per „Deutsche Bank“ biurą Maskvoje už rublius pirkdavo Rusijos „mėlynuosius žetonus“ (angl. blue chips), o kitas, su pirmuoju susijęs klientas, beveik iš karto per Londono biurą už dolerius parduodavo identišką tų pačių vertybinių popierių kiekį.
Iš esmės tai buvo būdas konvertuoti rublius į užsienio valiutą ir išvesti juos iš Rusijos prisidengiant įprastais biržos sandoriais. JAV ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos nusprendė, kad šie sandoriai neturėjo ekonominės prasmės ir galėjo būti naudojami pinigų plovimui. 2017 m. bankas sutiko sumokėti 630 mln. JAV dolerių baudų.
Vis dėlto 2021 m. banko valdyba vienbalsiai pritarė atsargiam plėtros planui Rusijoje, o tų pačių metų gruodį „Deutsche Bank“ atidarė naują biurą Maskvoje.
Olegas Deripaska – „gerbiamas verslininkas“
Vidaus dokumentuose bankas klientus skirstė į rizikos kategorijas. Tarp jautriausių buvo įvardyti Rusijos valstybinė energetikos korporacija „Gazprom“, naftos ir dujų chemijos įmonė „Sibur“ ir įmonės, susijusios su JAV sankcijų taikymo sąraše esančiais milijardieriais Genadijumi Timčenka ir Olegu Deripaska.
Banko kovos su finansiniais nusikaltimais specialistai rekomendavo nutraukti santykius su įmonėmis, kurias kontroliavo O. Deripaska, tačiau komercinių padalinių darbuotojai atkakliai siekė juos išlaikyti ir vadino milijardierių „gerbiamu verslininku“ bei „patikimu partneriu“.
Remiantis „FT“ duomenimis, didžiausias ir pelningiausias banko klientas Rusijoje buvo „Gazprom“, kuris per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai atnešdavo daugiau nei 10 mln. eurų per metus.
„Deutsche Bank“ ilgus metus priešinosi nutraukti ryšius su įtakingiausiais Rusijos verslininkais, nes pajamos iš šių santykių nusvėrė riziką, pažymėjo „NYT“. Tuo tarpu dar 2014 m. banko vidinis reputacijos rizikos komitetas įtraukė O. Deripaską į pirmąją vietą sąraše klientų, keliančių didžiausią grėsmę „Deutsche Bank“ įvaizdžiui.
„Deutsche Bank“ perkėlė klientus į Šveicariją ir Liuksemburgą
„Svarbios istorijos“ išsiaiškino, kad po Krymo aneksijos 2014 m. bankas pradėjo perkelti turtingus Rusijos klientus į Šveicariją ir Liuksemburgą – jurisdikcijas, kuriose griežtai saugoma banko paslaptis.
Tai ribojo klientų duomenų perdavimą kitų šalių valdžios institucijoms, įskaitant JAV Teisingumo ministeriją, kuri po sankcijų įvedimo prašė informacijos apie „Deutsche Bank“ rusų klientus.
Remiantis „Svarbių istorijų“ duomenimis, tarp tokių banko klientų buvo milijardieriai Romanas Abramovičius, Andrejus Melničenko, Ališeras Usmanovas ir Aleksejus Mordasovas.
Remiantis 2020 m. banko vidiniu dokumentu, 17 iš 160 Rusijos klientų figūravo JAV Finansų ministerijos „Kremliaus sąraše“ – tarp potencialių kandidatų, kuriuos galima įtraukti į sankcijų sąrašus. Šie 17 klientų sudarė 47 proc. „Deutsche Bank“ pajamų iš Rusijos klientų portfelio. Iki 2021 m. „Deutsche Bank“ aptarnavo mažiausiai 46 „jautriausius“ klientus, kuriems būdinga padidinta reputacijos ir sankcijų rizika. 2022 m. pradžioje bankas į rizikingiausių klientų sąrašą įtraukė 59 klientus iš Rusijos.
Kai 2022 m. vasarį prasidėjo invazija į Ukrainą, banko darbuotojai susidūrė su gausybe JAV, ES ir Jungtinės Karalystės sankcijų apribojimų. „NYT“ cituoja vidinę korespondenciją, kurioje atitikties skyriaus darbuotoja klausė, ar verta patarti klientams iš „didelės Rusijos oligarchų klientų bazės“ išimti pinigus, „kol dar galima“.
Dar 2022 m. kovo 10 d. generalinis direktorius Ch. Sewingas pranešė darbuotojams, kad visiškas pasitraukimas iš Rusijos prieštarautų banko vertybėms, nes dalis klientų negalėjo iš karto išvykti iš šalies. Tačiau jau kitą dieną bankas paskelbė, kad nutrauks veiklą Rusijoje – tik tada, kai apie panašius sprendimus paskelbė „JPMorgan Chase“ ir „Goldman Sachs“.
„Deutsche Bank“ neneigia nutekėjusių dokumentų autentiškumo, tačiau pareiškė, kad žiniasklaidos pranešimai susiję su įvykiais, įvykusiais prieš daugelį metų, kai kuriais atvejais – prieš dvidešimt metų.
„Tais atvejais, kai tai buvo būtina, savo laiku patikrinome šiuos klausimus ir glaudžiai bendradarbiavome su priežiūros institucijomis“, – teigiama banko pareiškime.
„Deutsche Bank“ taip pat pabrėžė, kad 2019–2025 m. į kontrolės sistemas investavo 7 mlrd. eurų. Komentuoti verslo ryšius su Rusijos oligarchais bankas atsisakė, remdamasis klientų paslapties principu.
„Šiandien „Deutsche Bank“ yra kitoks bankas, ir jis, kaip ir anksčiau, sutelkia dėmesį į savo strategijos įgyvendinimą, kuri įrodė savo veiksmingumą, apie ką liudija rekordinis pelnas 2025 m., taip pat per pastaruosius ketvirčius“, – pridūrė banko atstovai.







