Pereiti į turinį

Lietuva vietoje skalpelio renkasi kūjį? Ekspertai įspėja: akcizų politika gali turėti visai kitų pasekmių, nei tikimasi

Rūta Kerulytė
Sekite Lrytas Google
Pakėlus akcizą, vieno produkto vartojimas gali sumažėti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip politikos sėkmė. Tačiau kas nutinka, jei vartotojai tiesiog pasirenka kitą produktą? O jeigu naujas mokestis paveikia verslą, gyventojų pajamas ir valstybės biudžetą taip, kaip jo kūrėjai neplanavo?
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
Daugiau nuotraukų (45)
Šie klausimai atsidūrė Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuotos konferencijos diskusijos centre.
Joje dalyvavo JAV mokesčių politikos tyrimų organizacijos „Tax Foundation“ akcizų politikos direktorius dr. Adamas Hofferis, Barselonos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dėstytojas dr. Mikhail Freer ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Arūnas Burinskas.
Diskusijoje aptartos temos aktualios ir Lietuvai, kurioje akcizų politika nuolat kelia klausimų dėl valstybės pajamų, vartojimo ir verslo aplinkos. Ekspertai priminė: akcizų pasekmės nesibaigia ties mažesniu vartojimu.
Vartotojai randa kitų kelių
Sumažėjęs apmokestinto produkto vartojimas dar nepasako, ar pasiektas tikrasis mokesčio tikslas.
Dr. A. Hofferis šią problemą iliustravo saldintų gėrimų apmokestinimu. Jo teigimu, mažesnis tokių gėrimų vartojimas nebūtinai reiškia, kad žmonės suvartoja mažiau kalorijų.
„Jeigu jūsų tikslas yra gerinti visuomenės sveikatą, situacija tampa gerokai sudėtingesnė. Galite pradėti nuo saldintų gėrimų apmokestinimo, tačiau jeigu žmonės vietoj jų renkasi kitus produktus ir toliau suvartoja tiek pat kalorijų, kokį rezultatą pasiekėte? Bendras kalorijų kiekis nesumažėjo, nutukimo problema neišspręsta“, – kalbėjo ekspertas.
Dr. M. Freeris atkreipė dėmesį, kad taikant panašų mokestį skirtingose valstybėse, jo sėkmę nulemia eilė faktorių.
„Svarbu nustatyti, kur slypi pati problema ir kokie yra vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, vienoje šalyje didžiausias pridėtinio cukraus šaltinis gali būti saldinti gėrimai, o kitoje – prekybos centruose parduodami paruošti patiekalai. Todėl negalima manyti, kad priemonė, kuri veikia vienoje valstybėje, duos tokį patį rezultatą kitoje“, – aiškino jis.
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (45)
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
 T.Bauro nuotr.
Pasak eksperto, mokestinė politika turi būti pritaikoma prie konkrečios rinkos, o ne perkeliama iš vienos valstybės į kitą neįvertinus vietos sąlygų.
Nenumatytos pasekmės gali pakeisti visą politikos rezultatą
Akcizo poveikis kartais pasiekia ir tas rinkos dalis, kurioms mokestis tiesiogiai netaikomas. Dr. A. Hofferis pateikė tyrimų apie saldintų gėrimų apmokestinimą pavyzdį.
„Tyrimai konkrečiai parodė, kad padidinus saldintų gėrimų mokesčius išauga alaus vartojimas. Nesakau, kad tai geriau ar blogiau, tačiau tokias išvadas pateikia publikuoti tyrimai.“
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą mokestinės politikos pasekmę.
„Mokesčiai sumažina disponuojamas pajamas tų žmonių, kurie ir toliau vartoja apmokestinamą produktą. Kitaip tariant, jų namų ūkiai skursta. Tuomet kyla klausimas, kokius sprendimus jie priima turėdami mažiau pinigų. Kai kuriais atvejais žmogus ir toliau vartoja apmokestinamą produktą, nors mokestis turėjo paskatinti jį gyventi sveikiau. Dėl sumažėjusių pajamų jo sveikata gali net pablogėti, nes sveikai gyventi kartais brangu, o tam tiesiog nebeužtenka pinigų. Šis pajamų poveikis svarbus nepriklausomai nuo to, koks produktas apmokestinamas.“
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (45)
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
 T.Bauro nuotr.
Šis poveikis ypač aktualus kalbant apie tabako akcizus. Dr. A. Hofferis diskusijoje atkreipė dėmesį, kad cigarečių vartojimas labiau paplitęs tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, todėl jiems tenka ir didesnė santykinė mokesčių našta.
Tai pabrėžė ir Dr. M. Freeris. „Politikos formuotojai kartais nepakankamai įvertina regresinį akcizų poveikį.
Egzistuoja ekonominių argumentų, paaiškinančių tokio apmokestinimo pasirinkimą, tačiau tai nepanaikina fakto, kad jo našta skirtingoms gyventojų grupėms pasiskirsto nevienodai.“
Dr. A. Burinskas atkreipė dėmesį, kad vertinant mokestines priemones svarbu atsižvelgti ir į jų poveikį verslui.
„Kai įvedame mokesčius, svarbu įvertinti, kaip jie paveiks verslą. Verslas įdarbina žmones, suteikia jiems pajamų, iš kurių gyvena visuomenė. Todėl turime galvoti ne vien apie tai, kiek surinksime į biudžetą ar kokių kitų valstybės tikslų pasieksime. Reikia įvertinti ir tai, kokią įtaką mokestis turės verslui, darbo vietoms ir žmonių pajamoms“, – kalbėjo docentas.
Mokesčio pasekmes tenka tikrinti
Atskiras klausimas – kaip valstybė turėtų elgtis susidūrusi su naujais produktais ar situacijomis, kurių pasekmes sunku numatyti iš anksto.
Dr. M. Freeris pabrėžė, kad mokestinės politikos formuotojai neturi visų atsakymų dar prieš įsigaliojant naujam reguliavimui, todėl svarbu palikti galimybę priemones koreguoti.
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (45)
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
 T.Bauro nuotr.
„Kai kalbame apie naujus produktus ar situacijas, kurių dar nesame patyrę, negalime apsimesti, kad žinome, kas nutiks po penkiasdešimties metų. Neturime nei technologijų, nei pakankamai duomenų, kad galėtume tiksliai numatyti visus pokyčius“, – sakė mokslininkas.
Vienas būdų sumažinti klaidingų sprendimų riziką – naujus mokesčius įvesti palaipsniui. Pradėjus nuo mažesnio tarifo galima stebėti rinkos reakciją ir pagal surinktus duomenis spręsti, ar mokestį reikia didinti.
Dr. A. Hofferis taip pat ragino neskubėti nustatyti didelių tarifų, kai trūksta informacijos apie galimas pasekmes.
„Tokiais atvejais, kai nežinote, kaip rinka reaguos, geriau pradėti nuo mažesnio tarifo. Jeigu vėliau paaiškės, kad jį reikia didinti, tai padaryti paprasčiau. Tačiau pradėjus nuo per didelio tarifo ir sukūrus nepageidaujamas paskatas, jas pakeisti gali būti gerokai sunkiau.“
Visa Europa nesutelpa į vieną tarifą
Nemažai dėmesio teko Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimo akcizų srityje. Bendroji rinka reiškia, kad vienos valstybės sprendimai gali turėti pasekmių kitoms, tačiau visų šalių mokestinė politika nebūtinai bus identiška.
Kaip tokie skirtumai veikia vartotojų elgesį, dr. A. Hofferis iliustravo JAV pavyzdžiu. Pasak jo, kai kuriose vietovėse užtenka keliolikos minučių kelio, kad pirkėjas pasiektų valstiją, kurioje cigaretės kainuoja gerokai mažiau: Vašingtono apylinkėse pirkėjai, nuvykę į Virdžiniją, už cigarečių pakelį gali sutaupyti kelis dolerius.
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (45)
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
 T.Bauro nuotr.
Jis taip pat pabrėžė skirtumą tarp bendros rinkos veikimui reikalingo mokesčių suderinimo ir bandymo visoms valstybėms nustatyti vienodą reguliavimo kryptį.
„Mokesčių harmonizavimas ir paternalizmas yra du skirtingi dalykai. Viena yra siekti, kad bendra rinka veiktų sklandžiau, kita – teigti, kad visos valstybės privalo elgtis taip, kaip nusprendė viena šalis, pasirinkusi savo laikomą teisingu kelią“, – kalbėjo jis.
Dr. M. Freeris papildė, kad svarbu užtikrinti skaidrumą priimant sprendimus dėl mokestinių išimčių. Pasak jo, valstybės turėtų aiškiai paaiškinti, kodėl tam tikriems produktams ar sektoriams taikomos išimtys ir kokiais argumentais jos grindžiamos.
VU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas teigė, kad, nors skirtingos Europos valstybių ekonominės sąlygos ir poreikiai apsunkina visišką mokestinių sistemų suvienodinimą, tai neturėtų trukdyti diskutuoti apie pernelyg didelius skirtumus.
„Svarbu ne tik skaidrumas, bet ir atskaitomybė. Jeigu taikomos tam tikros išimtys, turėtų būti aišku, kokių rezultatų jos duoda. Reikalinga rimta diskusija apie tai, kokias problemas tokios išimtys sprendžia ir kokį poveikį sukuria“, – sakė dr. A. Burinskas.
Akcizų politika turi pasekmių saugumui
Kalbėdamas apie Lietuvos mokestinę politiką, dr. A. Burinskas priminė, kad valstybės prioritetai neapsiriboja vien ekonomika ar visuomenės sveikata.
„Lietuvoje turime šiek tiek kitokią situaciją, nes susiduriame su grėsmėmis iš Rytų. Todėl dėmesys gali krypti ir į papildomą finansavimą gynybai. Tačiau svarbi pusiausvyra: sveika ir stipri visuomenė taip pat prisideda prie valstybės saugumo. Gynyba remiasi ir žmonių sveikata.“
Saugumo klausimas Lietuvoje susijęs ir su nelegalia tabako rinka. Kontrabandinių cigarečių gabenimas meteorologiniais balionais tapo dar viena problema, kurios padariniai peržengia prarastų mokestinių pajamų ribas: tokie incidentai trikdo civilinės aviacijos darbą.
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (45)
Lietuvos verslo konfederacijos Vilniuje organizuota konferencija.
 T.Bauro nuotr.
2025 m. balionais gabentos kontrabandos siuntos buvo perimtos 635 kartus, palyginti su 226 atvejais 2024-aisiais. Dėl šių incidentų pernai buvo sutrikdyta daugiau kaip 300 skrydžių, paveikta apie 47 tūkst. keleivių, oro uostai buvo uždaryti beveik 60 valandų.
dr. M. Freeris iškėlė ir dar vieną akcizų politikos prieštaravimą: valstybė, siekdama mažinti rūkymą, kartu gauna pajamų iš rūkančiųjų. Todėl biudžeto interesas gali imti konfliktuoti su visuomenės sveikatos tikslais.
„Jeigu pernelyg pasikliaujate akcizais, patenkate į uždarą ratą: norite, kad žmonės ir toliau rūkytų, nes iš jų gaunate mokestines pajamas, nors pirminis tikslas buvo paskatinti juos mesti rūkyti. Norėjote, kad jie būtų sveikesni, tačiau jeigu jie visiškai sveiki, nebegausite tų mokestinių pajamų. Tai bloga kryptis.“
Lietuvos pavyzdys parodo, kad vien didesni akcizai savaime negarantuoja norimų rezultatų. Dr. A. Hofferio teigimu, čia svarbu nepamiršti, kam ši priemonė apskritai skirta.
„Akcizų politika turėtų būti skalpelis, o ne kūjis. Ją reikia taikyti tiksliai, siekiant konkrečių tikslų. Tačiau pernelyg dažnai akcizai naudojami kaip kūjis – pasitelkiami plačiam reguliavimui, užuot sprendus konkrečią problemą. Kai rankose turi tik kūjį, viskas ima atrodyti kaip vinis. Akcizams toks vaidmuo neturėtų tekti“, – sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.