Pereiti į turinį

Valdančiųjų atstovas apie biudžeto projektą: „Čia atneštas suklastotas dokumentas“ (1)

Tokią repliką po Valstybės kontrolės vadovės Irenos Segalovičienės pateikė valstietis Dainius Gaižauskas, priklausantis valdančiajai koalicijai. Po tokios replikos salėje nuskambėjo plojimai.
Seimas pradėjo svarstyti biudžeto projektą.
Daugiau nuotraukų (2)
„Aš čia išgirdau, ką pasakė Valstybės kontrolės vadovė, ir pamačiau, kad čia atneštas suklastotas dokumentas. <...> Aš išgirdau klastojimo požymių“, – sakė D. Gaižauskas.
Parlamentas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2027-ųjų valstybės biudžeto projekto svarstymą, po kurio šalies viešųjų finansų planas turėtų būti grąžintas tobulinti Vyriausybei.
„Fiskalinė drausmė nėra europinis formalumas ir nėra tikslas savaime, jo paskirtis – užtikrinti, kad valstybė galėtų finansuoti savo įsipareigojimus, neperkeldama šios dienos sprendimų kainos ateities mokesčių mokėtojams. (…) Tikiu, kad jūsų pasirinkimai šiandien gali nulemti, kad ši našta visuomenei bus lengvesnė“, – pristatydama Valstybės kontrolės (VK) išvadą Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.

Aistros dėl valstybės biudžeto tęsiasi: ekonomistas įspėja apie galimą GPM bei PVM didinimą

Anot jos, pagal esamą projektą, iki 2029 m. biudžeto deficitą reikės sumažinti daugiau 3 mlrd. eurų.
„Toliau didinant išlaidas nepaisant taisyklių, ši suma dar augs“, – tikino valstybės kontrolierė.
Biudžeto projektą įvertinusi VK nustatė rizikų, kad į esamą projektą yra įtrauktos ne visos išlaidos, trūksta kai kurių planuojamų pajamų surinkimo pagrįstumo – dėl to numatoma, kad deficitas bus didesnis nei šiuo metu planuoja Vyriausybė, rizikų savo išvadoje nustatė ir Lietuvos bankas (LB).
I. Segalovičienė ragino Seimo narius „pripažinti problemos mastą“ ir patikslinus projektą atskleisti realų deficitą, numatant realius įsipareigojimus ir nesudarant „pernelyg optimistinio“ viešųjų finansų vaizdo.
„Biudžeto deficitas buvo klastojamas“
Praėjusią savaitę projektą apsvarstė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), išnagrinėjęs kitų komitetų ir atskirų Seimo narių registruotus siūlymus.
Komitetas siūlo, kad projektas turėtų būti grąžintas tobulinti Vyriausybei, keli komiteto nariai, priklausantys konservatorių frakcijai, pateikė atskirąją nuomonę.
„Svarbu ne tik atskiroji nuomonė, bet ir kodėl jos reikėjo. (…) Blogiau už per didelį deficitą yra tikrojo deficito slapstymas – tai yra klastojimas“, – Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį sakė konservatorius Mindaugas Lingė.
Parlamentaras taip pat lygino biudžeto projekto rengėjus ir komišką personažą Poną Byną, anot politiko, taip pat apsimetantį, kad nieko blogo nevyksta, kritikavo, kad projektas nepakankamai atliepia socialinius poreikius.
„Gerbiamieji, su klasta toli nenukeliausite – (…) priminsiu, Graikija 2009 m. pradėjo nuo labai panašaus skaičiaus, tuomet Vyriausybė sakė, kad jų deficitas yra 3,7 proc. paskui paaiškėjo, kad 12,5 proc. (…) Graikija per kelis mėnesius prarado priėjimą prie rinkų, prie skolinimo programos, BVP krito ketvirtadaliu“, – aiškino M. Lingė
Komitetas pritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui atsisakyti daugiau nei 60 mln. eurų vertės kitiems metams suplanuotų Šeimo paketo priemonių.
Kitų komitetų ir parlamentarų siūlymus didinti išlaidas komitetas atmetė, išskyrus suplanuotus asignavimus Seimo kanceliarijai – darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui.
Vertina blogai arba labai blogai
Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė pažymėjo, kad šis biudžeto projektas yra „iškirtinis“ tuo, kaip prastai vertinamas ekspertų.
„Matau, kad iš tikrųjų tai yra išskirtinis biudžetas. Išskirtinis ta prasme, kad apie šį biudžetą gerai nepasisakė nė vienas ekonomistas, nė vienas ekspertas. Ir čia tikrai ne pozicijos ar opozicijos klausimas. Čia yra klausimas, kad šis biudžetas visų ekspertų vertinamas arba blogai, arba labai blogai“, – žurnalistams sakė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Politiškai apie biudžeto priėmimą apskritai labai sudėtinga kalbėti, nes net koalicijos partneriai kol kas neįsipareigoja jo palaikyti – tai galima turėti ir biudžetą su rekordiškai mažu politiniu palaikymu“, – pridūrė politikė.
Ministras nesutinka dėl slėpimo
Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad tolesnis deficito didinimas pakeistame projekte būtų nepageidautinas. Pasak jo, dėl papildomų išlaidų su koalicijos partneriais vyksta derybos, tačiau siekiama išvengti dar didesnio deficito.
„Deficito didėjimas, kaip scenarijus, tikrai būtų nepageidautinas. Mes jau ne pirmą savaitę vedame derybas su koalicijos partneriais, diskutuojame, be kita ko, ir dėl šio dalyko. Kiekvienas papildomas pasiūlymas didina deficitą, todėl tikrai aktyviai stengiamės išvengti šio scenarijaus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė T. Valys.
„Kalbėti apie kažkokį papildomą deficitą šiai dienai būtų neatsakinga, ir mes to nedarome“, – pridūrė jis.
Ministras pripažino, kad šiuo metu projekte sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos praktiškai neįmanoma, neatsisakant dalies Vyriausybės įsipareigojimų.
„Šiai dienai jūs visi puikiai suprantate, kad tai yra neįmanoma. (…) Teoriškai viskas įmanoma, bet mes tikrai nepulsime dabar atsisakyti ilgalaikių įsipareigojimų gynybai, pastangų mažinti skurdo lygį ar tų pačių demografinių ambicijų“, – aiškino finansų ministras.
Pasak jo, Vyriausybė siekia išlaikyti numatytą finansavimą prioritetinėms sritims ir įgyvendinti savo programą.
T. Valys taip pat atmeta Valstybės kontrolės (VK) išsakytą kritiką, kad biudžeto projekte dalis išlaidų nėra įtraukta, o pajamos suplanuotos pernelyg optimistiškai.
„Tikrai nesutinku dėl slėpimo. Matėme tas išvadas jau prieš dvi savaites. Ruošėme atsakymus. Tikrai manau, kad pavyks išsklaidyti abejones“, – sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) kitų metų Lietuvos biudžeto deficitą prognozuoja sieksiant 4,3 proc. BVP, todėl, anot jo, skirtingų institucijų vertinimai turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į taikomas metodologijas.
„Kaip matote, prognozių vertinimai skiriasi ir, be abejo, turime įvertinti skirtingas metodologijas, kurias taiko, be kita ko, ir jūsų minėta institucija (Valstybės kontrolė – ELTA). Bet mes girdime, pateiksime atsakymus ir, manau, išsklaidysime abejones, ypač tokius kaltinimus“, – teigė T. Valys.
Gynybos finansavimas, didesnės pensijos ir išmokos
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas, lyginant su šiais metais, iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Pensijų indeksavimui kitąmet iš viso numatytas 715,5 mln. eurų finansavimas, joms didinti numatoma skirti dalį „Sodros“ biudžeto perviršio – 70,5 proc. arba 9,4 proc.
Vidutinė senatvės pensija, planuojama, kitąmet augs 10,4 proc. ir sudarys 825 eurus (šiemet – 747 eurus), turint būtinąjį stažą didės 10,9 proc. ir pasieks 895 eurus (šiemet – 807 eurus).
Keliams kitąmet iš viso numatoma skirti 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų, tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Šeimos paketo priemonėms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Kitų metų biudžeto projekte bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžiai auga 5–5,4 proc., bazinė socialinė išmoka (BSI) didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai) – dėl to augs vaiko pinigai, kitos išmokos.
Minimali mėnesio alga (MMA) didėtų 8 proc. arba 55,66 eurų „į rankas“ iki 1245 eurų bruto (902,63 eurų neto), kai šiemet sudaro 1153 eurų bruto (846,97 euro).
Mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui papildomai didinti kitąmet numatoma 245,1 mln. eurų, statutinių pareigūnų algoms – 45,3 mln. eurų, dar 21,8 mln. eurų numatoma kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams, 3,2 mln. eurų – teisėjų padėjėjų ir sekretorių.
Dabar projekte numatomos valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Dabar valstybės numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas viršija nustatytus europinius Mastrichto kriterijus, dėl to valdantieji ieško būdų surinkti daugiau pajamų.
Dėl to koalicijoje susitarta dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujos viršpelnių apmokestinimo schemos, kuri būtų taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP, kitų metų projekte ji siekia 48,2 proc. BVP.
Projekte numatomos valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę projektą apsvarstė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), išnagrinėjęs kitų komitetų ir atskirų Seimo narių registruotus siūlymus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.