Daugiau nei prieš dvejus metus atnaujinus Kauno autobusų stotį sparčiai keičiasi ir jos prieigos.
Prie stoties gyvenantys kauniečiai neslėpė, kad kai kurios tada planuotos naujovės kėlė baimę, tačiau dabar aišku, jog jos buvo nepagrįstos ir pertvarkos skatina šio gyvenamojo rajono atgimimą.
Tai pajutę verslininkai taip pat sukruto pasinaudoti atgimstančios teritorijos galimybėmis, todėl stoties prieigose netrukus neliks ilgus metus čia riogsojusio pastato vaiduoklio.
Atsiradus daugiau tvarkos stoties rajone sumažėjo ir nusikalstamumas.
Tapo ir nauja kultūros vieta
2017 metų pradžioje duris atvėrė atnaujinta Kauno autobusų stotis. Ji – didžiausia ir moderniausia šalyje.
Dar 1936 metais įkurta stotis buvo rekonstruota už 9 mln. eurų, jos atnaujinimo projekto autorius architektas Gintaras Balčytis ne kartą buvo giriamas už šį darbą.
Stotis tapo ne tik vieta, iš kur išvyksta ar į Kauną atvažiuoja keleiviai. Čia rengiami įvairūs koncertai, rodomi kino filmai.
O kaip stoties atnaujinimas paveikė jos aplinką?
Vaizdas gerokai pakito
Dar prieš kelerius metus ne vienam kauniečiui buvo gėda, kad autobusų stoties prieigos atrodo apleistos ir nykios. Vytauto prospekto šaligatviai buvo išsiklaipę, netoli veikiančio turgaus kioskai – apšiurę.
Daugelio pastatų, esančių stoties prieigose, fasadus reikėjo atnaujinti.
Dabar pasižvalgius po šią vietą matyti gerokai pasikeitęs vaizdas. Dalis turgaus kioskų nugriauti.
Vytauto prospektas išklotas nauja danga, įrengti nauji šaligatviai. Žaliuoja sustiprėję jauni medžiai.
Aplink stotį įsikūrė naujų užeigų, atsirado nuomojamų apartamentų. Veikia ir kur kas anksčiau čia įkurtos verslo įmonės.
Kai kurių pastatų fasadai atnaujinti, kitiems dar reikia remonto.
Vienas tokių – Vytauto prospekto 39A numeriu pažymėtas 3 aukštų pastatas. Jis jau ne vienus metus stovi tuščias. Pastatas priklauso bendrovei „Kauno sėklos“.
Vaiduoklį netrukus remontuos
Šios įmonės valdybos narys Justas Randis pasakojo, kad 1988–1990 metais iškilęs statinys netrukus atgims.
„Kaip ir daugeliui kauniečių, man patinka tarpukario architektūra. Bet manau, kad netrukus ateis metas, kai pradėsime vertinti ir geriausius sovietinio laikotarpio architektūros pavyzdžius. Manau, kad šis namas gali būti vienas tokių, todėl iš išorės beveik nesikeis“, – pasakojo nekilnojamuoju turtu užsiimančios įmonės atstovas.
Verslininko nuomone, šis pastatas savo architektūra puikiai dera prie aplink esančių kur kas senesnių namų, todėl pagaliau jį prikelti labai rūpi.
„Pastato remonto ir atnaujinimo projektas jau parengtas. Antrame ir trečiame aukštuose planuojame įrengti nuomojamus apartamentus, pirmas aukštas bus skirtas komercinei veiklai. Kokiai – matysime, kai remontas bus baigtas“, – sakė verslininkas.
Namo atnaujinimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais ir baigtis kitų metų vasarą.
„Autobusų stoties ir Vytauto prospekto atnaujinimas sutapo su ekonomikos pakilimu. Visi šie veiksniai lemia, kad aplink stotį verslininkai kuriasi noriai, atsirado daugiau kavinių, kitų verslo sričių įmonių. Ši teritorija šiuo metu sparčiai keičiasi, gražėja“, – sakė J.Randis.
Projektavo garsus architektas
Kiek labiau nuo verslininkų atsilieka Vytauto prospekte gyvenantys kauniečiai. Kai kurių jų namų fasadai vis dar apleisti.
Vienas tokių – tarp atnaujinto biurų pastato ir naujo viešbučio tebestovintis įspraustas Vytauto prospekto 30-asis daugiabutis.
Ant jo fasado kabo lentelė, bylojanti, kad pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas.
Geltonas 4 aukštų pastatas su palėpe gana apleistas.
Architektūrologas Vaidas Petrulis pasakojo, kad tai – bendrovės „Drobė“ direktoriui Juozui Daugirdui 1930 metais statytas gyvenamasis namas. Jis – vienas vėlyviausių tarpukario Lietuvos architekto Vladimiro Dubeneckio darbų, bylojančių apie šio klasikinės mąstysenos autoriaus posūkį link modernios architektūros.
„Statinys neabejotinai papildo unikalią Kauno tarpukario daugiabučių gyvenamųjų namų kolekciją. Gaila, tačiau šiuo metu buvęs prabangus, unikalios kaunietiško modernizmo architektūros objektas labai apleistas“, – pažymėjo V.Petrulis.
Tvarkyti fasado neskuba
Pastato statybos buvo pradėtos 1930 metais. Po metų darbai buvo baigti. Pirmame aukšte buvo prekybos patalpos, 2–4 aukštuose – 6 prabangūs, o pastogėje – du kuklesni butai. Name buvo įrengtas dabar neveikiantis liftas.
„Estetiniu požiūriu išsiskiria pagrindinis namo fasadas. Saikingi puošybos elementai – tautinio stiliaus tulpės – neužgožia modernistinės raiškos. Ypač modernus ir vizualiai patrauklus elementas – juostiniai erkerių langai, kurie, kaip ir didžiulių pirmo aukšto vitrinų įrengimas, buvo nemažas techninis pasiekimas to meto Lietuvoje“, – sakė V.Petrulis.
Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, jame veikė parduotuvės, butai buvo padalinti į mažesnius. Išliko tik vienas J.Daugirdo šeimai priklausęs autentiškas butas.
Nemažai daugiabučių namų Kauno centre, taip pat ir aplink autobusų stotį prižiūri bendrovės „Kauno centro būstas“ darbuotojai.
Šios įmonės atstovas Paulius Ugianskis apgailestavo, kad Vytauto prospekto 30-ojo namo gyventojai bent kol kas nesiruošia jo atnaujinti.
Palietė ir aplinkines gatves
Po autobusų stoties rekonstrukcijos gyvenimas iš dalies pasikeitė ne tik Vytauto prospekte, bet ir aplink esančiose mažesnėse gatvėse.
Buvo atkurta Bažnyčios ir Šiaulių gatves jungianti Girstupio gatvė – anksčiau ji baigdavosi aklagatviu.
Atkūrus šią gatvę atsirado daugiau tvarkos, pagerėjo susisiekimas pačiame rajone.
Dar viena naujovė – Bažnyčios ir Girstupio gatvių sankirtoje įrengta nauja žiedinė sankryža.
Šiose gatvėse visiškai atnaujinta važiuojamosios dalies danga, suremontuoti šaligatviai, pastatyti taupūs ir modernūs LED šviestuvai.
Baimės nebuvo pagrįstos
Tokie pokyčiai skatina pasitempti ir gyventojus. Šiaulių gatvėje įsikūręs architektas Tauras Kulikauskas sakė, kad iš pradžių gyventojai nenorėjo, jog Girstupio gatvės aklagatvis būtų atvertas, nes bijojo intensyvesnio eismo.
„Dabar tokiu sprendimu esame patenkinti.
Anksčiau aklagatvis buvo labai duobėtas.
Dabar – visavertė nedidelė gatvė sutvarkyta, šaligatviai iškloti trinkelėmis. Eismas padidėjo, bet problemų nekelia“, – sakė kaunietis.
T.Kulikauskas pasakojo, kad pagerėjo ne tik gatvių infrastruktūra ir tvarka jose.
„Anksčiau šiose gatvėse gyveno daug neturtingų žmonių, kurie netvarkė senų namų, savo valdų. Daug pastatų buvo apleista.
Dabar situacija keičiasi. Atsikrausto gyventi jaunesni, turtingesni žmonės. Šis gyvenamasis rajonas sparčiai keičiasi, gyvenimas tampa padoresnis“, – teigė vyras.
Šiaulių gatvės 44-ojo namo, kuriame įsikūręs architektas, gyventojai taip pat suskato remontuoti savo būstus.
„Pagaliau sutarėme dalyvauti Kauno miesto savivaldybės fasadų tvarkybos programoje. Pagal projektą bus pakeistas namo stogas, atnaujinti balkonai, atlikti visų namo sienų tinkavimo darbai“, – sakė T.Kulikauskas.
Padaugėjo tvarkos, sumažėjo nusikalstamumo
Marius Šveikauskas
Kauno centro seniūnas
„Kauno autobusų stoties rajonas tikrai sparčiai keičiasi. Vienas po kito atnaujinami ir namai.
Suremontavus aplinkines gatves, dabar atnaujinimo labiausiai reikėtų Šiaulių gatvėje. Juolab kad čia kuriasi naujos verslo įmonės.
Vyresni gyventojai vis dar įpratę, kad tvarką jų namų kiemuose turi daryti ar už jų namų atnaujinimą mokėti savivaldybė, todėl kai kur tvarkos stinga, paraginti gyventojus geriau tvarkytis sunku.
Vis dėlto, prie stoties kuriantis vis daugiau verslininkų, tvarkos daugėja.
Policijos pareigūnai teigė, kad nusikalstamumas aplink autobusų stotį gerokai sumažėjęs, nors tokiose teritorijose jį sumažinti labai sunku.“
